Daugiau kaip trijų dešimtmečių Lietuvos valstybingumo praktika įrodė, kad esamas šalies valdysenos modelis neperspektyvus. Vien tai, kad ne mažėja, o didėja piliečių turtinė atskirtis, kad kas penktas šalies gyventojas taikos sąlygomis kenčia dėl nepriteklių, kad savo Tėvynę paliko apie ketvirtadalis mūsų tautiečių, rodo valstybės vadybos sisteminį ydingumą. Jeigu tai būtų galima sieti vien su valstybines funkcijas atliekančių asmenų aukštesniu ar žemesniu profesionalumo lygiu, tai personaliniai pokyčiai Seime ir Vyriausybėje duotų juntamus kokybinius pasikeitimus. Tačiau to (nežiūrint epizodinių išimčių) nėra. Taip vadinamus „dešiniuosius“ po Seimo rinkimų pakeitus taip vadinamiems „kairiesiems“ pilietinės daugumos gyvenimas praktiškai nekinta. Iš to tenka daryti loginę išvadą – norint pažangos tautos gyvenime, būtini sisteminiai pokyčiai valstybės valdysenoje.

Czytaj więcej: Ko siekčiau, jeigu būčiau išrinktas į Seimą

Rugsėjo 28 dieną Ribiškių bendruomenė sveikino visus atvykusius prie Markučių dvaro muziejaus, kur vyko bendruomenės muzikos šventė. Bendroje Rasų seniūnijos bendruomenių šventėje amatus pristatė Markučių bendruomenė.

Czytaj więcej: Ribiškių bendruomenės muzikos šventė

Kiekvienas ekonomistas nesunkiai pateiktų pelno apibrėžimą. Vieni galbūt tai apibūdintų kaip gautas pajamas, atskaičius išlaidas, kiti – kaip pajamų dalį, viršijančią sąnaudas.Vienokia ar kitokia pelno apibrėžtis savo esme kalba apie tą patį, todėl, manytina,jog tai daug kam suprantama. Be to, pelno piniginė išraiška buhalteriškai paskaičiuojama, dėl to ji įgauna konkrečias skaitines reikšmes ir dėl to nekelia didesnių abejonių. Tačiau, susidūrus su viršpelnio sąvoka, gali kilti nesibaigiantys debatai. Kodėl?

Czytaj więcej: Kas yra viršpelnis ir kaip jį apmokestinti?

Mūsų Vyriausybėje nesibaigia kalbos apie nekilnojamojo turto apmokestinimą. Nesu tikras ar mes nesuprimityvinome savo požiūrio į apmokestinimo objektus, vienpusiškai galvodami, jog vertybės, duodančios pajamas, yra tik daiktinės kilmės. Manau, kad informacinių technologijų amžiuje informacinės vertybės duoda didesnius pelnus, negu jie gaunami iš daiktinės nuosavybės. Svarbu dar ir tai, kad apmokestindami daiktines pajamas mes apiplėšinėjame su daiktų įgijimu jau ne kartą apmokestintus subjektus, tuo tarpu lobstantieji ne savo pastangų, o visuomeninio intelektinio produkto pasisavinimo būdu nepatiria jokių mokestinių prievolių. Ar tai teisinga?

Czytaj więcej: Į mokesčių šaltinius pažvelgus atidžiau

Kataklizmai žmonių gamtinėje aplinkoje, chaosas pačios visuomenės gyvenime – tokios nūdienos realijos. Kuo tai bepavadintume – kosminio proto ar Dievo valios padariniais, tačiau akivaizdu, jog mūsų planeta išgyvena reikšmingų pokyčių laikotarpį. Tokiais periodiškai besikartojančiais „Dievo rūstybės“ periodais, atrodo, žmonija turėtų parodyti ypatingą susitelkimą ir išmintį.

Czytaj więcej: Jonas Ivoška. Būti ar nebūti Lietuvai…?