LIETUVIŠKAI

Užvakar, lapkričio 22 d. Seime vyko tarptautinė konferencija „Visuomeninė žiniasklaida demokratijai“, kurioje dalyvavo patyrusieji žurnalistai ir šios srities ES šalių vadovai. Konferenciją organizavo LRT, manau tam, kad neva virš LRT gali buti tik Dievas. Organizavo, bet nepasidomėjo ir visai nesuprato kur link juda ES šalių žurnalistai ir žiniasklaida.

Czytaj więcej: Man liūdna. Labai

Bet kurios solidarios demokratinės visuomenės ir valstybės pareiga yra pasirūpinti tais, kuriuos nuskriaudė likimas. Ir visiškai nesvarbu, dėl ko žmogus įgijo negalią ir dėl to patiria atskirtį, nes dažniausiai atsakomybė tenka pačiai valstybei ir visuomenei (pavyzdžiui, dėl blogų įstatymų ir ydingų valdžios sprendimų atsiranda pavojingos darbo sąlygos, nepalanki darbo aplinka, perteklinė psichologinė įtampa, stresas, patirtos fizinės ir dvasinės traumos, o juk daugybės ligų priežastis ir yra stresas).
Tautosakoje nuo neatmenamų laikų yra žinoma ne viena patarlės „Neišsižadėk ubago lazdos, terbos ir tiurmos“ variacija. Nūnai patarlę reikėtų suprasti daug platesniame socialiniame kontekste. Net ir iš pirmo žvilgsnio demokratinėje teisinėje valstybėje asmens socialinė padėtis gali pasikeisti akimirksniu ir apsisukti 180 laipsnių kampu dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, ir didžiausią sveikuolį gali parblokšti netikėta liga, o didžiausią vikruolį gali paguldyti į patalą patirta trauma.

Czytaj więcej: Kreiva kreivų veidrodžių karalystė arba vėl… reformos

Susipažinusios su advokato Jono Ivoškos “Atviru laišku Lietuvos advokatūros savivaldos institucijoms”, kuriame teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (Ewelina Dobrowolska) apkaltinta šiurkščiu LR Konstitucijos pažeidimu, į šalies Prezidentą, Seimo pirmininkę, Vyriausybės vadovę, kai kuriuos ministrus bei žiniasklaidą kreipėsi 8 (aštuonios) nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO), pareikšdamos atitinkamus reikalavimus.

Czytaj więcej: Ar valstybės pareigūnai atsižvelgs į nevyriausybinių organizacijų poziciją?

Žinot, kas ypatingai džiugina girdint pastarųjų dienų naujienas dėl Nobelio taikos premijos laureatų ir Krymo tilto? Tai, kad sugrįžta jausmas, jog pasaulyje vis dėlto yra teisybė. Jog anksčiau ar vėliau ji triumfuos.
Jausmas, kuris jau senokai buvo nustumtas į šalį. Nes aplinkui matėme įteisintus nusikaltimus, kvailystes ir nebaudžiamą bukumą, siautėjant menkystas, niekšus ar atvirus begėdžius, kurie jau buvo įtikėję galintys spjaudyti visiems į veidus ir daryti, kas tik šaus į galvą, nesulaukdami jokio rimtesnio atkirčio ar atsakomybės. Kurie manė turi teisę pakasti savo niekšybes ir apsimesti, kad jų nebuvo, o apie jas prabylančius visaip juodinti ir persekioti.

Czytaj więcej: Tegu tai prisimena gudručiai, Lietuvoje užsislapstinę 75-iems metams

Žvelgiant į ilgėlesnio laikotarpio žmonijos raidą, peršasi nuomonė, kad nuo Saulės ciklų ar kitų priežasčių valstybės pakaitomis išgyvena asmenybių arba vidutinybių dominavimo ciklus. Dominuojant asmenybėms, vyksta aktyvūs kūrybiniai procesai, suklesti ekonomika ir kultūra. Dominuojant vidutinybėms, vyrauja gyvulinio vartojimo ideologija, niekinamos ir puldinėjamos asmenybės, represiniai dariniai naikina ne tik kultūrinį paveldą, bet ir žmones. Analizuojant nūdienos reiškinius, atrodo, jog dalyje europinės civilizacijos kraštų vidutinybės vis įžūliau braunasi į valstybės vadybos sferą. Ar vertintum mongolizuotų slavų kraugeriškus siekius, ar savo įžvalgas susiaurintum iki mūsų krašto tautinio bendrabūvio apraiškų, pripildytų tautonaikos recidyvų, negali atsikratyti minties, jog išmintis neranda sau vietos žmonių galvose.