LIETUVIŠKAI

Neapykantos kalbos normos kaip totalitarizmo irankis

„Kas ant kito sako, ant savęs pasisako“ – darželinukų išmintis, padedanti įveikti patyčias ir iškelta galva eiti per aštriabriaunį žmonių pasaulį. Anksčiau norėjome būti stiprūs, o į užgaulius žodžius stengėmės nekreipti dėmesio. Jie ne apie mus.
Dabar esame spiriami įsižeisti, verkti privačiai ar į kameras, skųstis ir skųsti kiekviena pasitaikiusia proga. Pavyzdžiui, projekto „Daugiau meilės“ iniciatoriai ragina pranešti policijai apie pastebėtą neapykantos kalbą (hate speech) ir tokiu būdu „aktyviai prisidėti kuriant visuomenę, kurioje daugiau meilės“.

Czytaj więcej: „Neapykantos kalba” – kalba, kurios nekenčia valdžia?

Apsakyme „Michalas K. Pavlikovskis“, skirtame rašytojo atminimui, Juzefas Mackievičius pažymi, koks nepaprastai vertingas, jo nuomone, yra dviejų emigrantų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, plunksnos meistrų – Julijaus Margolino ir Michalo Kryspino Pavlikovskio – palikimas.
„[…] Prie vertingiausių iš šio būrio priskirčiau palaiminto atminimo Julijų Margoliną ir šviesaus atminimo Michalą K. Pavlikovskį. Margolinas pasakoja apie savo žydišką vaikystę įvairiose buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijose, nuostabiai ją aprašydamas; kartu tai ir atradimas kažko, į ką visada buvo žiūrėta ir nematyta. Deja, išspausdinta tik rusų kalba emigracijoje.

Czytaj więcej: Julijus Margolinas – apie pragarą Žemėje

Kai buvau maža, turėjau naivią svajonę – nusipirkti didelį vežimėlį, į kurį suguldyčiau savo sesę, mamą ir tėtį ir vežčiau per pasaulį, kad jiems netektų patirti jokių vargų, negandų ir pavojų.

Vyrai ir moterys yra skirtingi
Didelė dalis mergaičių jau vaikystėje pajunta norą rūpintis ir globoti. Šis noras pirmiausia pildosi žaidimuose, o akivaizdžiausiai realizuojasi tada, kai moteris susilaukia vaikų. Iš dalies ir įvairiose kitose sferose, pavyzdžiui, mokytojų, auklėtojų, slaugytojų, gydytojų ir panašiose profesijose.

Czytaj więcej: Feminizmas – prieš virus, prieš šeimą…ir prieš moteris?

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PETICIJŲ KOMISIJAI

NUORAŠAI:
LRS Teisės ir teisėtvarkos komitetui, LRS Žmogaus teisių komitetui

PETICIJA
Dėl esamos LR Seimo rinkimų tvarkos ir parlamentaro pareigų dubliavimo su kitomis pareigomis neatitikties konstitucinėms nuostatoms
2021 m. sausio mėn. 4 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), detalizuodama Lietuvos kaip demokratinės respublikos vertybes ir principus, dažnai prieštaringai, bet (vertinant sistemiškai) suprantamai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) formavimo tvarką. Konstitucijos 55 straipsnis, kuriuo pradedamas penktasis Konstitucijos skirsnis, apibrėžiantis Seimo sudėtį ir funkcijas, pirmiausia nurodo, jog Seimą sudaro Tautos atstovai. Ši konstitucinė nuostata svarbi tuo, kad joje įtvirtinti du esminiai subjektai: įgaliotojas – suverenas Tauta ir įgaliotinis – Seimas (grupinis atstovas, privalantis veikti Tautos interesais); tačiau grupinį atstovą sudaro apibrėžtam periodui (ketveriems metams) visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise išrinkti individualūs atstovai - 141 Seimo narys.

Czytaj więcej: Peticija "Dėl esamos LR Seimo rinkimų tvarkos ir parlamentaro pareigų dubliavimo su kitomis...

Prieš aštuonis dešimtmečius per komunistų dirbtinai sukeltą badmetį Ukrainoje, Pavolgyje ir Šiaurės Kaukaze žuvo nuo keturių iki septynių milijonų žmonių.