…Do Mackiewicza nikt nie chciał się przyznać i dlatego, że taki literacko zacofany, i dlatego, że okropny reakcjonista, ale czytali, aż im się uszy trzęsły. Pośród znanych mi polskich literatów nikt tak nie pisał. Szlachcic szaraczkowy, jak go nazwałem, z tych upartych, wzgardliwych, zaciekłych milczków, pisał na złość. Na złość całemu światu, który czarne nazywa białym i nie ma nikogo, kto by założył veto. I właśnie w tej pasji jest sekret jego stylu. Czesław Miłosz. Kultura,  1989

2024 m. lapkričio 28 d. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje Vilniuje vyko rašytojos, žurnalistės Ilonos Skujaitės istorinio romano „Karo nuotaka“ pristatymas. 2024 m. spalį už šį kūrinį autorė buvo apdovanota Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrine premija ir tapo trečiąja šios jau trečius metus iš eilės teikiamos premijos laureate (premijos steigėjas – Alytaus regiono plėtros taryba).

Gerokai prieš prasidedant 2024 metų Lietuvos prezidento rinkimams, parengiau naujo tipo politinės jėgos „Piliečių Lietuva“ įstatus ir vienam iš pretendentų tapti prezidentu pasiūliau kurti partiją, kuri siektų sisteminių šalies valdysenos pokyčių konstitucinės reformos keliu. Tikriausiai dėl to, kad politinės partijos Lietuvoje užsitarnavusios blogą (klanų) reputaciją, mano pasiūlymas, siekiant prezidento pareigybės, nesulaukė dėmesio. Kita vertus, daug ką mūsuose gąsdina konstitucinės reformos idėja. Šiandien vis dar tikima, kad prie bet kokio konstitucinio reguliavimo viskas priklauso tik nuo žmonių sąžiningumo. Tuo tikėti, žinoma, daugiau negu naivu, nes sąlygos ir aplinkybės, o ne individo prigimtinės savybės labiau apsprendžia jo elgesį. Pastebėkite, kaip skirtingai vaikšto tie patys žmonės esant plikledžiui ir sausai grindinio dangai. Pagalvokime, ar tik dėl nebranduolinių valstybių piliečių sąžiningumo jos neužpuola branduolinių valstybių?

Pastaruoju laikotarpiu atskleistas politinės korupcijos atvejis, su kuriuo siejama TS-LKD narė Monika Navickienė, atkreipė dėmesį į „konservatoriais“ vadinamos interesų grupės veiklos būdus. Ingridos Šimonytės viešas bandymas atsieti M. Navickienę nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinių pagrindų be tam būtinų teisinių procedūrų verčia pasigilinti į taip vadinamų „konservatorių“ organizacinius pagrindus.
Kas tie „konservatoriai“ – politinė partija, klanas ar totalitarinė sekta?

Laisvės partija be perstojo mums piršo invazines „vertybes“, pateikdama jas kaip „vakarietišką“ pažangą. Tai, kad tauta paliko šią pedokratija užsikrėtusią grupelę už praeinamumo prie mandatų dalybų ribos, teikia viltį, kad tarp rinkėjų nedaugėja svetimpročių. Gal pagaliau lietuviai atgaus savivertės jausmą ir supras, kad tiek Rytuose, tiek ir Vakaruose siekiama savų, o ne Lietuvos interesų tenkinimo.

Visiškai netinka šiandieninei Lietuvai prieš šimtmetį neblogai tikęs politinių jėgų skirstymas į „dešiniąsias“ ir „kairiąsias“. Labai mažai bendro su anuometiniu „kairuoliškumu“ turi šiandieniniai Lietuvos socdemai. Dar mažiau anuometinio „dešinumo“ išsaugojusi politinė grupuotė TS-LKD, kurie, lyg pasityčiojant iš žodžio prasmės, dažnai pavadinami „konservatoriais“. (Dėl tam tikro personalinio ryšio su buvusia Lietuvos konservatorija interesų grupę TS-LKD gal ir galima sąlyginai vadinti „konservistais“.)

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com