…Symbolem ciemnoty politycznej, głupoty mas, symbolem krótkowzroczności, jakiegoś specyficznego chamstwa, ciasnoty nieprawdopodobnej, obłędu nieomal - niech służy fakt następujący: oto nad Wilnem, nad lotniskiem Porubanku, błyszczy czerwona gwiazda bazy sowieckiej. Straszliwy cień czerwonego terroru pada na życie, mienie i sumienie chrześcijańskiej ludności. Tymczasem ludność ta nie ma nic lepszego do roboty, jak tłuc się wzajemnie po własnych świątyniach, tłuc do krwi podczas modłów, spierając się o to - czy w kościołach katolickich śpiewane być mają pieśni w języku polskim, czy litewskim!!! Józef Mackiewicz. Prawda w oczy nie kole, 2002
Pranašai, kurie tik savo įžvalgas laiko teisingomis, sutinkami ne taip retai. Norėtųsi prisijungti prie kurio nors drąsiau besireiškiančio mąstytojo idėjų, paskatinant ir kitus paversti brandžiausias jo mintis bendrystės šerdimi, kad tik pagaliau rastųsi tas telkiantis pradas. Tačiau vis dar nepavyksta. Skaitai antrą-trečią sakinį ir pajunti arba naftalino kvapą, arba sušmėžuoja narcizo siluetas. Kaip rasti tą, iš kurio trykštų išmintis? Jei ne išmintis, tai bent elementarus supratimas, kad atėjo laikas galvoti ne tiek apie save ir ne apie mane, o apie mūsų vaikų ir vaikaičių ateitį.
Czytaj więcej: Advoktas Jonas Ivoška. Kada išgirsim pokyčiams telkiantį išminties balsą?
Tikrai, aš esu vilnietė. Mano tėvai – tarpukario Vilniaus lietuviai, nepasirtraukę iš savo Vilniaus. Man visada įdomus šitas Vilniaus istorijos laikotarpis, nes gyvenau aplinkoje, kur lietuvybės klausimas tarpukario Vilniuje ir Vilniaus krašte nuolatos buvo aktualus tarp suaugusių ir tarp vaikų. Tai buvo šventa. Jautėsi, kad mano tėvams, jų draugams Vilnius tai – jų jaunystė, gyvenimo būdas, tėvynės sąvoka, auka dėl idealo
Diskusijose apie būtinus sisteminius pokyčius, siekiant mūsų šalyje realių pilietinės visuomenės valstybingumo požymių, dažnai girdime klausiant ar esi kairysis ar dešinysis. Suprantant, jog kiekvienam normaliam žmogui Gamta davė abu smegenų pusrutulius, todėl, manytina, kad jie duoti ne tik dėl simetrijos. Tad sureikšminti kurią nors vieną smegenų pusę ar supriešinti žmonių vertybines nuostatas, siekiant jų vienpusiškumo, nėra kokia nors teigiamybė. Tai primityvus nesantaikos kurstymo būdas – skaldyk ir valdyk, priešink ir naikink. Dėl to mes, pilietinės visuomenės šalininkai, pasisakome už universaliųjų vertybių – prigimtinių žmogaus teisių ir pilietinės daugumos interesų apsaugą ir gynybą. Tad vertiname žmones ne pagal jų pažiūras, o pagal elgesį bedrabūvio sąlygomis.
Lapkričio 4 d. Valdovų rūmuose iškilmingas buvo įteikta 2022 m. Kalbos premiją Vilniaus universiteto dėstytojui Regimantui Tamošaičiui. Premija įteikė Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Paulius Saudargas.
Šiais metais leidykla „Odilė“ išleido Dariaus Kuolio knygą „Apie Respublika. Iš archyvų ir ambonų“, kurioje autorius mėgina sieti senąją Lietuvos Kunigaikštystę su moderniąja Lietuva, atskleisdamas tas jungtis, kurios jam atrodo svarbios ir šiandienos visuomenei.
Odwiedza nas 96 gości oraz 0 użytkowników.