Yra tokia viliojanti tema – Vilniaus XX a. pradžia ir tarpukaris. Daug kam rūpi kuo daugiau sužinoti apie tai. Ir gal ne visi pagalvoja, kaip plačiai galima šitą epochą parodyti per vieno žmogaus gyvenimą.
O Vilniuje yra du namai: J. ir M. Šlapelių namas-muziejus ir Lietuvių kalbos institutas.

Tris dienas čia vyko Jurgio Šlapelio 150-mečio paminėjimo konferencija. Šlapelių namas – visiems žinoma vieta senamiestyje: čia surinktos visos žinios apie Šlapelius, jų gyvenimą ir veiklą, didžiulę, rodos, vienam nė neaprėpiamą. Apie ištikimybę savo idėjai, savo šeimai, savo tautai. Lietuvių kalbos institutas – neeilinė įstaiga. Čia glūdi kažkokia paslaptis. Čia būna mūsų kalba, čia guli visi 6ooo ooo mūsų žodžių. Kiekvienas jų turi stalčiuką, dėkliuką, visi išaiškinti, surūšiuoti atsiradę tvarkingoje sistemoje.
Konferencijoje skambėjo labai spalvingi, įvairių sričių pranešimai: atsiminimai, moksliniai tyrinėjimai, gyvenimo faktai, nuotraukos. Jurgis Šlapelis – tikra darbo bitė, laimingas tuo, kad galų gale, mokslus baigęs karo gydytojas, dirbo lietuvių kalbos moksle. Giliajam moksle. Tarsi taip buvo kieno nors nulemta - jis jaunystėje susitiko su Jonu Jablonskiu. Jo deka jis įgavo poreikį tobulinti mūsų kalbą, išvalyti svetimybes, papuošti vaizdingais tarmiškais žodžiais. Tokie du mohikanai susiėjo ties vienu darbu. Kokie rezultatai! Neaprėpiami. Jis sudarinėjo žodynus, buvo geriausias tekstų redaktorius, vertėjas, leido knygas, kartu su žmona Marija turėjo lietuvišką knygyną su visokiomis tam laikui būdingomis lietuviškos veiklos problemomis: kratomis, konfiskavimais, teismais.
Bet ką tu nuveiksi, savo mokslo neskleidęs jaunimui? Jurgis Šlapelis mokytojavo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje.
Dabartinėj visuomenėj ypatingai sunku aprėpti tokio masto veiklas – dabar jos išsigrynino, detalizavosi, dar padidėjo. Turime atitinkamas technologijas, kažkaip apimam tuos darbus. O tada viskas laikėsi mintyse, rašteliuose, pažaduose, dideliam darbštume, užsispyrime, savo tikslo ir prasmės suvokime.
Iš pranešimų sužinojome Šlapelių genealoginio medžio dydį, išsiplėtusį net Argentinoje. Gabi giminė nerimo, ir ten: jie vertėsi žemdirbyste, turėjo didžiulius ūkius, įkūrė miestą Argentinos Patagonijoje – Sarmjento.
Nerašau apie kalbos mokslo dalykus, ne mano sritis. Dalyvauti tokioje konferencijoje tarsi didelėje šventėje pabūti.

Vilnietė Birutė Čibiraitė Biekšienė

Nuotraukoje: Jurgis ir Marija Šlapeliai
Video įrašas: konferencijos atidarymas