…Do Mackiewicza nikt nie chciał się przyznać i dlatego, że taki literacko zacofany, i dlatego, że okropny reakcjonista, ale czytali, aż im się uszy trzęsły. Pośród znanych mi polskich literatów nikt tak nie pisał. Szlachcic szaraczkowy, jak go nazwałem, z tych upartych, wzgardliwych, zaciekłych milczków, pisał na złość. Na złość całemu światu, który czarne nazywa białym i nie ma nikogo, kto by założył veto. I właśnie w tej pasji jest sekret jego stylu. Czesław Miłosz. Kultura,  1989

Šiandien visa Lietuva mintyse stovėdama ant įsivaizduojamo Palangos tilto turi progą grožėtis dar vienos politinės partijos saulėlydžiu – socialdemokratų. Nors jie yra reitingų lyderiai ir už juos šiuo metu balsus atiduotų maždaug 16 proc. rinkėjų, bet šis plikas skaičius nieko nesako ir nepaaiškina, kokioje gilioje moralinėje ir vertybinėje krizėje atsidūrė ir ši partija. Tai tiesiog ženklas, kad TS-LKD ir jų koalicija visiems įgriso iki gyvo kaulo, ir eilinį kartą suveikė politinė švytuoklė.
Populiariausia partija nesugeba iškelti savo kandidato prezidento rinkimuose. „Nesugeba“ – netikslus žodis. Vieša paslaptis, kad LSDP pirmininkė paprasčiausiai nenori rizikuoti ir visai nepageidauja iškeisti ramaus, gerai apmokamo ir patogaus gyvenimo Briuselyje į Lietuvos realybę, o kiti kandidatai realių šansų neturi. Taigi, socialdemokratams iš savo programos ir komunikacijos reikėtų išbraukti žodžius „vertybės“ arba „tarnavimas visuomenei“, nes dabar tai tik tušti žodžiai be jokio turinio.

Nors kai kurie LSDP nariai ir nerodo didelių politinių simpatijų G. Nausėdai, bet LSDP suvažiavimo sprendimas remti jį prezidento rinkimuose reiškia kelis dalykus. Visų pirma, prieš tai vyko užkulisinės derybos ir jų metu buvo pasiekti tam tikri susitarimai, abi pusės gavo konkrečių pažadų.
Tuo tarpu anksčiau G. Nausėda tikino: „Jeigu nuspręsiu eiti į antruosius rinkimus, lygiai taip pat eisiu kaip nepriklausomas kandidatas“. Antra, G. Nausėdos vertybinės ir moralinės nuostatos tinka ir atitinka LSDP programą. Tai reiškia, kad šalies politinė sistema vis giliau grimzta neapibrėžtumo, tuščių lozungų, feikinių vertybių ir melagysčių pelkėje, o rinkėjams labai sunku susigaudyti, kas yra kas.
Dabar turbūt yra pats laikas atvirai paklausti ir bandyti gauti aiškius atsakymus į svarbų klausimą: koks yra kandidatas į prezidentus G. Nausėda?
Mano atsakymas trumpas – joks. Tai politikas be vertybių ir be stuburo. Jau kadencijos pradžioje jam trūko aiškumo ir konkrečios vizijos, būta tik daug abstrakcijų ir gražaus kalbėjimo apie „gerovės valstybę“. Po to viskas nutilo. Ar kas nors galėtų argumentuotai atsakyti – jis dešinysis ar kairysis?
Aš dabar nekalbu apie politinius štampus ir šablonus, kad, pavyzdžiui, TS-LKD yra dešinieji. Nesvarbu, ką jie deklaruoja ar iš inercijos kartoja politologai, tai yra klasikinė liberalioji globalistinė kairė.
Pasižiūrėkite į tradicinių konservatorių vertybių sąrašą ir pamatysite, kad TS-KLD yra visai kitoje politinio spektro pusėje. Ir praktiškai visą kadenciją G. Nausėda plaukė šios ideologijos pasroviui, o pastarieji konfliktai dėl ambasadorių nieko bendro su politine ideologija neturi.
Ar pasirašinėdamas vadinamųjų konservatorių priimtus įstatymus jis siekia išsaugoti tradicines socialines institucijas, kultūrinę praktiką ir moralines vertybes, nusistovėjusias normas? Ne. Ar jis pasisakė prieš valdžios centralizaciją, ribotą valdžios vaidmenį ir Vyriausybės kišimąsi į asmeninius bei ekonominius reikalus?
Ne. Ar jis ką nors realiai padarė, kad bent pagaliau būtų sustabdytas naujų mokesčių, draudimų bei ribojimų festivalis?
Ne. Ar jis pakovojo prieš valdžios kišimąsi į verslo veiklą?
Ne. Ar jis pasisakė ir pakovojo už žmonių asmeninę laisvę, už pernelyg didelį valstybės kišimąsi į privatų gyvenimą, šeimą ir vaikų auklėjimą?
Ne. Galima būtų vardyti ir vardyti.
Todėl visiškai nenuostabu, kad G. Nausėdai nebuvo sunku sutikti su užkulisinėse konsultacijose LSDP iškeltais pageidavimais. Tai jis nuosekliai darė iki šiol, o dabar tiesiog nereikės apsimetinėti nepriklausomu ir jis viską galės daryti visiškai atvirai.
Yra dar vienas įdomus šio naujo tandemo aspektas. Ši partnerystė akivaizdžiai parodė, kad prezidento rinkimų kontekste įvyko vieša kairiojo flango konsolidacija. Tai – labai rimtas smūgis TS-LKD, nes per rinkimų agitaciją jie realiai nebeturi ką pasiūlyti. Juk per visą Seimo kadenciją jie elgėsi kaip klasikinė kairė, o ši niša dabar jau užimta.
Tai ką rinkėjams kalbės Ingrida Šimonytė ir vadinamųjų konservatorių ruporai? Atvirai meluos ir deklaruos dešiniųjų vertybes, kuriomis patys netiki ir dėl jų nėra piršto pajudinę?
Juk visiems aišku, kad vien ant karo baubo toli nenuvažiuosi.
Vidas Rachlevičius 2024-02-03

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com