…Do Mackiewicza nikt nie chciał się przyznać i dlatego, że taki literacko zacofany, i dlatego, że okropny reakcjonista, ale czytali, aż im się uszy trzęsły. Pośród znanych mi polskich literatów nikt tak nie pisał. Szlachcic szaraczkowy, jak go nazwałem, z tych upartych, wzgardliwych, zaciekłych milczków, pisał na złość. Na złość całemu światu, który czarne nazywa białym i nie ma nikogo, kto by założył veto. I właśnie w tej pasji jest sekret jego stylu. Czesław Miłosz. Kultura, 1989
2019-uosius Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikia vienos knygos paroda - eksponuojama „Lietuvių chartija“, kuri išreiškė lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. 2019-aisiais sukanka 70 metų, kai „Lietuvių charta“ buvo paskelbta.
2019 m. vasario 13 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis atsakė į mūsų klausimus apie Komisijos veiklą ir įvertino lietuvių kalbos situaciją apskritai šalyje ir Vilniaus regione bei Visagino mieste.
Kam reikia Lietuvos, kai yra Europa, o dar geriau – visas Pasaulis?
Ar susieti savo ateitį su gimtuoju kraštu, jam atiduoti asmeninę duoklę, ar ieškoti laimės svetur, laikyti save europiečiu arba net Pasaulio piliečiu?
Tai vis klausimai apie valstybę, jie kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Ar tai yra svarbiausias mūsų laikų politinis klausimas? Ne. Tai yra mūsų būties klausimas! Klausimas tampa bene pačiu sudėtingiausiu, neišsprendžiamu? O juk jis toks paprastas, ir atsakymas – paprastas.
Klausti apie valstybės paskirtį tolygu klausti, kas tu esi ir ką nori pasakyti savo gyvenimu, ką nugyventi, ką įrodyti, ką pasiekti. Ką paliudyti: amžiną ryšį su žeme, ar vėjo ryšį su pustomu po žemę lapu?
2018 m. gruodžio 13 d. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė atsakė į mūsų klausimus apie Departamento veiklą skatinant tautinių mažumų pilietinę integraciją ir siekiant išsaugoti kultūrinį jų identitetą.
Jūs gimėt Vievyje, augot Trakuose ir Senuose Trakuose, kaip ir Vytautas Didysis. Ar tas faktas kažkaip įtakojo Jūsų brendimą ir gyvenimo credo?
Gimiau Vievyje, lankiau čia Vievio vidurinę mokyklą. Vėliau, kai persikėlėm į Trakus, ėmiau lankyti 2-ąją vidurinę (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija).Mokslai sekėsi gerai, nors dar nebuvo išryškėję kažkokie pomėgiai, išskyrus muziką. Vievyje pradėjau lankyti muzikos mokyklą. Patiko kartais rašyti.
Odwiedza nas 285 gości oraz 0 użytkowników.