Dažnokai pasigirsta nuomonių, kad mūsų Konstitucija be trūkumų. Kai kurie publikacijų autoriai Konstitucijos nekeičiamumo svarbą net bandė pagrįsti Biblijos ir Korano nekintamumu. Tačiau visi pripažįsta, kad Lietuvos Konstitucija šiurkščiai pažeidinėjama, to priežastimi laikant korumpuotus valdininkus, parsiduodančius teisėjus, nepatriotiškus piliečius. Beje, pažvelgus giliau, ypač į savuosius poelgių motyvus, tenka pripažinti, kad daugeliu atvejų susidariusios ar sudarytos sąlygos apsprendžia mūsų elgesį. Tai galima pailiustruoti kad ir primityvoku pavyzdžiu: kaitroje ieškome pavėsio, liūties atveju – glaudžiamės pastogėje.

Pasaulinė valstybingumo praktika nenuginčijamai įrodė, kad surasti žmonių, kurie paskirti į valstybės tarnybą pagal mūsų norus taptų angeliškais idealais, tiesiog neįmanoma. Mes esame interesų veikiami žmonės, kurių poelgius žymia dalimi apsprendžia “ pyragėlio” ir “botagėlio” paskatos.

Czytaj więcej: Didžioji LR Konstitucijos yda, griaunanti teisinės valstybės pagrindus

Tik iš kito lūpų girdint, kas vyksta Lietuvos teismų sistemoje, galima ir suabejoti. Juk teisėjo etika, profesinis prestižas, jo priesaika ( “…būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą”), pagaliau, žmogiškas padorumas ir sąžinė, atrodo, negalėtų leisti žinomiems teisėjų bendruomenės nariams profesinėje veikloje smukti “žemiau plintuso”. Deja, taip yra. Dėl to, visuomenei laiku nesusirūpinus ir nieko nedarius, reikštų šalies valstybingumui dar vienu civilizacinės degradacijos laipteliu leistis žemyn.

Czytaj więcej: Nenustebsiu, jeigu kuris nors teisėjas bus nušautas

Komentaruose beveik po kiekvienos nūdienai aktualios publikacijos jaučiasi skaitytojų nusivylimas partijomis, Seimu, Vyriausybe, teismais, prokuratūra, „sistemine“ žiniasklaida, ir pagaliau... tauta, kuri, tariamai, jau pasmerkta amžinai tarnystei svetimiesiems. Todėl vargu ar begalima čia išsiugdyti empatiškų, patriotiškų lyderių.Tenka pripažinti, kad pasireiškus iškilesnei asmenybei, vieni (esantieji prie „ėdžių“) – bando taškytis srutomis, kiti (prigimtiniai skeptikai) – dūsauja: „O ką jis gali mums duoti?“, treti (geranoriški vidutiniokai) – drąsina, dėkodami už tiesos žodį, ketvirti (artimi pažiūromis, bet tingūs) – pasyviai laukia pakvietimo į komandą, penkti (susireikšminę savimylos) – apsimeta nieko be savęs iškilaus aplinkui nematą ir t.t. Dėl to dalis asmenybių, likę be aktyvios pilietinės paramos ir saugodami savo artimųjų privatumą, bando apeiti triukšmingą įžūlių vidutinybių gaują, kuri atkakliai gina savo privilegijas.

Czytaj więcej: Kodėl Lietuvoje reikalinga nauja politinė jėga

Man kaip advokatui teko atstovauti vieno lenkakalbio lietuvio interesams, kuris bylinėjosi su LR Vyriausybe dėl to, kad ji Pietryčių Lietuvos gyventojus nepagrįstai įvardija kaip lenkų tautinę mažumą. Atstovaujamojo argumentai buvo grindžiami tuo, jog tai prieštarauja faktinei situacijai, nes šie gyventojai vietinės kilmės, o ne kolonistų palikuonys.

Czytaj więcej: Ar kultūros požymis naikinti etnokultūrinę įvairovę?

Diskusija dėl projekto, kuriuo siekiama įteisinti moterų pavardes su galūne -a, buvo vienas iš baigiamųjų Seimo sesijos akordų. Nelaukiant rudens, prie jos grąžino LRT žurnalisto Bernardo Šaknio skambutis. Pasišnekėjom, ir gal 1/6 pokalbio pateko į 2023-07-20 radijo laidą „60 minučių“ (nuo 34 min.).Kad jau mintys vėl užsisuko apie tas pavardes, dar keli dalykai.

Czytaj więcej: Rita Miliūnaitė. Norima sujaukti lietuvių kalbą taip, kad ji taptų atgrasi