1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“. Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Prisiminti prieš 22 metus vykusius įvykius paprašėmę Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narį Ryšardą Maceikianecą

Buvote Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariu. Kaip prisimenate tą laikotarpį? Kaip prisimenate Kovo 11-ąją?
Kalbant apie to meto įvykius ir juos vertinant dabartinėmis sąlygomis, kai Lietuva yra NATO ir ES narė, ne visada galima suvokti, kas įvyko. Dabar, po daugybės metų, kai atsirado galimybė pasisemti naujų žinių ir informacijos, – aišku, kad Lietuvos lenkams sovietų tarnybos skyrė gana daug dėmesio ir laiko, koordinuodamos informacijos srautus taip, kad tarp lietuvių stiprėjant judėjimui už nepriklausomybę buvo didinama ir antilietuviška propaganda.

Czytaj więcej: Mes turėjome balsuoti „už“

Daug kartų rašėme apie pragaištingą informacijos monopolio įtaką visuomenės ir žmonių grupių sąmonei. Juoba, kad tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 44 str., draudžiančiam  politinėms partijoms, organizacijoms ir privatiems asmenims monopolizuoti informaciją.
Deja, tokia situacija jau kelerius metus egzistuoja Vilniaus regione, kuriame informacija lenkų kalba turi visus ne tiktai monopolio, bet netgi informacinio teroro bruožus,  kai žmonių mažumos grupė, glaudžiai gyvenanti nedidelėje teritorijoje, laikoma uždarai, nepasirengusi permainoms, neturinti pakankamo išsilavinimo, yra veikiama vienašalės, nepaprastai koncentruotos propagandos. Dėl jos Lietuvos lenkai daugeliu atvejų praranda gebėjimą orientuotis tikrovėje, nebesuvokia perspektyvų ir moralės dalykų, painioja gėrį ir blogį, laikydami savo engėjus ir iki kaulų smegenų korumpuotus posovietinius valdininkus ir sovietinius smogikus bei jų palikuonis savo gelbėtojais ir gynėjais.

Czytaj więcej: Anūkėlis. Naujas veidas ir naujos praktikos „lenkiškoje žurnalistikoje“

Iniciatyvinė grupė Už teisingumą bei kultūros ir mokslo žmonės rytoj, ketvirtadienį, kovo 29 dieną, pradeda pilietinę Vilties ir apsivalymo akciją. 

Šiandieninei Lietuvos valdžiai vengiant principingai ginti teisingumą, grumtis su korupcija, piliečiai kviečiami paraginti valdžios institucijas tai daryti - prie šių institucijų rišti žalios spalvos juostas ir juosteles.

Žalia spalva - vilties, atgimimo ir moralinio atsinaujinimo spalva. Rišdami žalios spalvos juosteles prie valdžios institucijų išsakysime viltį ir norą, kad Lietuvos valdžia apsivalytų nuo neskaidrių ir korumpuotų santykių, kad ji pradėtų veikti skaidriau ir sąžiningiau, kad gintų tiesą, teisingumą, piliečių teises ir laisves.

Czytaj więcej: Prasideda pilietinė Vilties ir apsivalymo akcija

Dar gerokai iki Didžiosios Velykų savaitės, kovo 25-ąją Varšuvoje iškilmingai buvo atidarytas tradicinis 16-asis tarptautinis Liudviko van Beethoveno Velykų festivalis. L.van Beethoveno festivalis beveik vienmetis su Vilniaus festivaliu. L.van Beethoveno festivalis savo istoriją skaičiuoja nuo 1997-ųjų.

 Pirmieji septyni festivaliai buvo surengti istorinėje Lenkijos sostinėje - Krokuvoje, po to festivalis persikėlė į dabartinę sostinę – Varšuvą. Peržvelgiant visų įvykusių festivali istoriją, galimai akivaizdžiai pastebėti, kaip tolygiai didėjo festivalio reikšmė Lenkijos kultūros gyvenime. Dabar festivalis – vienas iš svarbiausių muzikos forumų Europoje, apimantis ne tik koncertus, bet ir parodas, meistriškumo kursus, mokslinius simpoziumus. Visas pasaulio muzikos įžymybes, pasirodžiusias festivalio scenose, būtų sunku išvardyti, tačiau mums ypač malonu, kad tarp festivaliuose dalyvavusių pasaulio žymiųjų minimas ir maestro Saulius Sondeckis.

Festivalį rengia Liudviko van Beethoveno draugija (kaip pagrindinis rengėjas) kartu su Lenkijos nacionaline filharmonija, taip pat su Varšuvos miesto savivaldybe bei Lenkijos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, kurios yra pagrindiniai finansuotojai.

Czytaj więcej: Pavasarį Lenkija pasitinka velykiniu L.van Beethoveno festivaliu

Lietuvoje esančios baltarusių mokyklos niekada nedalyvavo ir nenori dalyvauti lenkų ir rusų mokyklų protestuose prieš naują Švietimo įstatymą. Taip DELFI pareiškė F. Skorinos mokyklos, kurioje mokoma baltarusių kalba, mokytojas Romanas Voinickis. Apie tai rašo ru.delfi.lt.

Czytaj więcej: Baltarusiška mokykla: nenorime palaikyti nei lenkų, nei rusų akcijų