…Wobec zazębienia interesów międzynarodowych, nie ma już dziś miejsca na suwerenności państwowe starego typu. Jeżeli jakiś naród chce pozostać suwerennym, winien rozumieć, że taka możliwość istnieje jedynie przez integralne włączenie się do wolnego świata. …Musimy zdać sobie sprawę, że zachodzi wielki proces przejścia od dotychczasowego „adwokatowania” interesom narodowym, do „adwokatowania” interesom ludzkim. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962

Lietuvoje esančios baltarusių mokyklos niekada nedalyvavo ir nenori dalyvauti lenkų ir rusų mokyklų protestuose prieš naują Švietimo įstatymą. Taip DELFI pareiškė F. Skorinos mokyklos, kurioje mokoma baltarusių kalba, mokytojas Romanas Voinickis. Apie tai rašo ru.delfi.lt.

 Kalendoriuje parašyta: kovo 8-ji, Tarptautinė Moters Diena. Šventė. Susimąsčiau, nejučiomis mintyse iškilo ilga eilė metų moterų kovos už savo pilietines teises... Kaip ponios ir panelės šilko suknelėmis ėjo reikalauti teisės balsuoti, teisės valdyti savo turtą pačioms...Kaip paprastos darbo nuvargintimis rankomis moterys ėjo reikalauti trumpesnės darbo dienos, žmoniškesnių darbo sąlygų ir atlygio už jį... Nes pasaulį valdė tik vyrai, kuriems moteris buvo arba tik žaisliukas, arba tik darbo jėga. Bet ne žmogus. Tik jie, vyrai, galėjo tvarkyti pasaulį ir spręsti žmonijos likimą.

Kaip ir kiekvieną rytą, pusę septynių, mudvi su Juodule tyliai tyliai nusileidžiame laiptais, tyliai atsidarome laukujas duris ir pradedame savo kasrytinį pasivaikščiojimą. Jau beveik šviesu, netgi pradeda čirškėti žvirbliai. Kiemas dar tuščias, tik po pusnimis kūpso mašinos. Pasukame už kampo. Ir čia pasimatė labai įdomi žmonių grupelė oranžinėmis kiemsargių liemenėmis. Priekyje vyras, nešinas kopėčiomis. Paskui jį trys moterytės su glėbiu vėliavų. Priėjo prie namo kampo. Sustojo. Pastatė kopėčias, užlipo ir į žiedą įstatė vėliavos kotą. Išsiskleidė vėliava ir suplazdėjo vėjyje. Delegacija pasuko prie kito namo kampo... Kol tispalvėmis pasipuošė visas mūsų kvartaliukas... Nusišypsojau. Tai štai kaip prasidėjo Šventė!

 Tad su Vasario 16-taja, mūsų Valstybės atkūrimo diena, visi laisvos Lietuvos laisvi piliečiai!
Savomis rankomis puoselėkime ir ginkime Ją, mūsų vienintėlę TĖVYNĘ!

 Lenkijai vertėtų būtų jautresnei Lietuvos atžvilgiu, ir užuot demonstravus savo pasipiktinimą elgtis delikačiau, rašo Briuselyje leidžiamas laikraštis "The European Voice".

"Lenkai dažnai nesupranta, kokia didelė yra jų šalis lyginant su kaimynais šiaurėje, pietuose ar rytuose. Taip pat jie dažnai nesupranta kitų šalių nuoskaudų jų atžvilgiu. Tai ypač akivaizdu Lietuvos atveju", - rašoma ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje.

Pasak "European Voice", Lietuvai tenka atsakomybė dėl lėto nuosavybės grąžinimo Vilniaus regione ar draudimo rašyti pavardes originalo kalba, tačiau pažymima, kad lenkų pasipiktinimas yra neadekvatus.

Šią savaitę Lietuvą aplankė žinomas laisvės ir demokratijos ekspertas, buvęs Laisvosios Europos radijo prezidentas Jeffrey Gedminas. Savo viešoje paskaitoje jis teigė, jog laisvė svarbesnė už ekonominę gerovę. LTV „Pasaulio panoramoje“ J. Gedmino klausėme, kas yra laisvė, ar ji tikrai nenuvertėja ekonominės krizės metu ir kokios laisvės perspektyvos šiuolaikiniame pasaulyje.

- Kaip Jūs paprastai atsakote į klausimą „Kas yra laisvė?“

- Tai sudėtingas klausimas. Manau, kad geriausiai suvokti laisvę padeda susidūrimas su nelaisve. Kai buvau jaunas amerikietis, aš nedaug išmaniau apie laisvę. Bet aš daug keliavau po sovietų valdomą Rytų Europą. Buvau Rytų Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, net pačioje Rusijoje. Kai pamatai nelaisvę, kai pamatai, kaip veikia diktatoriška valdžia, kokiais būdais ji iš žmonių laisvę atima, juos pažemina, tada supranti, kuo svarbi laisvė. Mano nuomone, laisvė yra galimybė. Ji nėra jokia garantija. Tai galimybė kiekvienam žmogui, šeimai, Bažnyčiai, bendruomenei patiems lemti savo likimą.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com