…Zróżnicowany narodowościowo kraj nasz stanowi część Litwy historycznej - i nas - ludzi mego pokolenia - wychowywano jako Litwinów, oczywiście w tym znaczeniu, w jakim był Litwinem Mickiewicz, gdy wołał: „Litwo, ojczyzno moja”. Marian Zdziechowski. Idea polska na kresach, 1923
Mielieji,
Mūsų gyvenimo vingiai kartais pasisuka labai netikėtai. Prieš kelerius metus maniau, kad dar ilgai dirbsiu teisėja ir valstybės vardu vykdysiu teisingumą. Bet brolio šeimos tragedija man atskleidė tai, ko iki šiol nemačiau mūsų valstybėje. Ir privertė rinktis: ar užmerkti akis, stovėti nuošaly, ar kovoti su visa galinga neteisingumo sistema.
Pasirinkau kovą, nes kaip kitaip galėjau likti teisėja ir vykdyti teisingumą kitų atžvilgiu? Kaip galėjau nelaimėje palikti mažą vaiką?
Pasirinkau nelygią kovą ir paradau brolį, mylimą dukterėčią, mėgstamą darbą, galimybes tapti socialinių mokslų daktare. Žinau, kad ne vieno Jūsų akyse praradau ir savo gerą vardą, nes už kovą dėl tiesos buvau baisingai šmeižiama. O dabar dar ir persekiojama - kaip pati didžiausia nusikaltėlė savo mylimoje Tėvynėje.
Tačiau Motinos Teresės žodžiai - ,,gyvenimas yra kryžius – apkabinkite jį” - man neleidžia palūžti.
Man neleidžia palūžti žinia, kad taip pat persekiojami ir tie dori žmonės, broliai ir sesės, kurie atsiliepė į pagalbos šauksmą ir neliko abejingi valstybės vardu vykdomam smurtui prieš mažą mergaitę.
Ten film trzeba obejrzeć, aby poczuć sercem fałsz aktualnego anty-obywatelskiego systemu zakłamania, który nie pozwala nam wszystkim - niezależnie od narodowości, wiary, wieku, miejsca zamieszkania, pracy i wykształcenia - poczuć się wolnymi ludźmi i godnymi spadkobiercami tradycji Wielkiego Księstwa Litewskiego.
Šis tekstas parengtas pagal filosofo ir politologo Vytauto Radžvilo pasisakymą prieš kurį laiką vykusioje diskusijoje, kiek artėjantys Seimo rinkimai gali būti vadinami demokratiškais. Naudotasi „Pro-Patria“ tinklalapyje paskelbtu šios kalbos garso įrašu. Tekstą parengė Andrius Navickas.
Ilgai dvejojau, prieš priimdamas sprendimą dalyvauti pokalbyje apie artėjančius rinkimus ir jų demokratiškumą. Viena vertus, esu įsitikinęs, kad atsakymas į pagrindinį klausimą – ar Lietuvoje šiuo metu galimi demokratiški rinkimai? – akivaizdus. Šiuo metu tai neįmanoma ir tikrai ne vien dėl to, jog vienos partijos gauna paramą iš biudžeto, o kitos – ne. Kita vertus, puikiai suprantu, kad bet kokia dabartinės situacijos kritika gali būti suvokta kaip savo rūšies skundas, išsakomas žmonių, kurie esą patys kalti, jog neturi daugiau galios, politinio elito požiūriu, yra nevykėliai. Kai kritikuojama dabartinė situacija, viešumoje mėgstama sakyti, kad tai tik nepatenkintų marginalų niurnėjimas.
Czytaj więcej: Vytautas Radžvilas. Demokratija ir pilietinė kontrolė
Nuo protėvių esu Vilniaus regiono gyventojas. Mūsų kraštas prie Lietuvos sostinės gali ir turi buti valstybės puošmena. Šis Lietuvos kraštas yra nepakartojamai gražus, bet jo valdymas yra išsigimęs. Nesikeičiančia apie dvidešimt metų valdžia nebemato žmogaus ir jo šiuolaikinių poreikių, nesugeba organizuoti žemes gražinimą bei plėtoti regiono ekonominį vystymą, dirbtinai tautinių pagrindu kursto nesantaiką tarp regiono gyventojų.
Vilnijos likimas yra ir bus man labai svarbus, todėl visų pirma, turime atkurti tiesą, teisingumą, pagarbą žmogui ir įstatymams, parodyti tikrus kaltininkus bei jų nužengimus, nusikaltimus bei moralinį nihilizmą, valdant šį kraštą.
Rugsėjo 23 d. Odminių g. pašventinta memorialinė lenta, skirta prel. Mykolui Krupavičiui. Jis dešimtuoju numeriu pažymėtame name gyveno 1918 metais.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis kariuomenės ordinariato Šv. Ignoto bažnyčioje. Šv. Mišioms vadovavęs ir vėliau memorialinę lentą šventinęs vysk. Gintaras Grušas priminė, kad name, prie kurio pritvirtinta atminimo lenta, gyveno ne tik prel. M. Krupavičius, bet ir kitas valstybės kūrėjas vysk. Mečislovas Reinys. „Prelato Mykolo Krupavičiaus viso gyvenimo aistra – Lietuva ir jos reikalai“ – kalbėjo vyskupas.
Czytaj więcej: Memorialinė lenta, skirta prel. Mykolui Krupavičiui
Odwiedza nas 190 gości oraz 0 użytkowników.