Estijos atotrūkis nuo Lietuvos daugeliu socialinių ir ekonominių parametrų žeidžia kai kuriuos mūsų politikus. Vietoj to, kad darytų išvadas ir gerąją kaimynų patirtį taikytų savo šalyje, jie elgiasi kaip stručiai: smeigia galvas į smėlį ir tvirtina nieko nematą.

Czytaj więcej: V.Valiušaitis. Kodėl mūsų politikus siutina estų sėkmė

2013 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje vyko oficialus susitikimas, kurio metu Teisingumo ministras Juozas Bernatonis su Galimybių akademijos vadovu Olegu Beriozovu pasirašė susitarimą dėl teisingumo ministro globos suteikimo projektui ,,Galimybių akademija”.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarta Galimybių akademijos strategijos, ateities perspektyvos ir vystymosi kryptys. Teisingumo ministras suinteresuotas šio projekto plėtros darbais, pagal visas turimas galimybes planuoja prisidėti prie projekto koncepcijos tobulinimo ir dalyvauti Galimybių akademijos renginiuose. (...)

Czytaj więcej: Teisingumo ministras tapo Galimybių akademijos globėju

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ padėtis nebuvo lengva jau nuo 1920 10 09, kada Lenkijos valstybės kariuomenės dalis, vadovaujama generolo Liucijano Želigovskio, okupavo ir aneksavo Vilniaus kraštą, tačiau reikia pripažinti, kad iki 1923 „Rytas“ pats steigdavo mokyklas ir skirdavo mokytojus, o tik paskui pranešdavo valdžios pareigūnams1. Tikrieji lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ vargai prasidėjo nuo 1923 metų ir kasmet Lenkijos valdžios, siekusios įvykdyti užsibrėžtą tikslą − sulenkinti Vilniaus krašto gyventojus, spaudimas draugijai stiprėjo.

Pirmiausia, nuo 1923 metų Vilniaus apygardos švietimo kuratorija (įstaiga, prižiūrinti mokyklų veiklą, maždaug atitinkanti dab. Švietimo m-jos skyrius) ėmė reikalauti koncesijų (leidimų) mokykloms. Jų reikėdavo gauti atskirai kiekvienai mokyklai ir galiodavo ji metus (tik nuo 1927−1928 metų kuratorija pradėjo duoti neterminuotas koncesijas)2.

Czytaj więcej: Lietuvių švietimas Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte

Šiandien po ilgų vargų visuomenei pagaliau paskelbta Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko biografija.
Su ja susipažinti ekspertai.eu siekė nuo 2012 metų lapkričio 16 dienos, tačiau Seimo kanceliarija vengė pateikti biografiją, aiškindama, esą ji nėra viešai skelbtina.

"Prašoma pateikti informacija neturi viešosios informacijos statuso ir jai nėra taikomas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas", – rašoma Seimo kanceliarijos paaiškinime Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (VAGK), į kurią kreipėmės nesulaukę jokio atsakymo.

Czytaj więcej: Z. Vaigausko biografija: LLKJS CK, Vilniaus aukštoji partinė mokykla, Maskva

…Politinio aklumo simbolis, masių kvailumo, trumparegiškumo, kažkokio specifinio storžieviškumo, neįtikėtino siauraprotiškumo, bemaž pamišimo simbolis gali būti kad ir toks dalykas: štai virš Vilniaus, virš Kirtimų oro uosto, spindi raudona sovietinės bazės žvaigždė. Baugus raudonojo teroro šešėlis krinta ant čia čionykščių krikščionių gyvenimo, turto ir sąžinės. Tuo tarpu gyventojau nesumano nieko kito, kaip talžyti vienas kitą savose šventyklose, talžyti iki kraujo per pamaldas, kivirčydamiesi dėl to, kokia kalba katalikų bažnyčiose turi būti giedamos giesmės – lenkų ar lietuvių kalba!!! Juozapas Mackevičius. Teisybė akių nebado, 2002 m.

Per neseniai paminėtas 22-ąsias tragiškų 1991 m. sausio įvykių metines buvo paliesta ne viena tema, surengta daug renginių, nekasdienių interviu ir laidų, skirtų dalyvių prisiminimams. O tarp jų paminėti ir sunkumai, su kuriais susidurta anuomet paskelbus lietuvių kalbą visuotinai vartojama valstybine kalba.

Czytaj więcej: Replika. Lietuvių kalba kaip bendra vertybė