…Zaszedł bowiem podczas ostatniej wojny ciekawy paradoks historyczny na terenie Wschodniej Europy. Od Petsamo po Morze Czarne, wszystko co było demokratyczne z pochodzenia, a więc narody chłopskie jak Białorusini, Ukraińcy oraz te państwa, które zdobyły sobie niezależność niejako „rękami czarnymi od pługa”, Finlandia, Estonia, Łotwa, Litwa, uznały za wroga nr 1 - Związek Sowiecki. W jednolitym łańcuchu; jedynie „szlachecka” Polska i „kapitalistyczne” Czechy za wroga nr 1 uznały Trzecią Rzeszę, a z Sowietami zawarły przymierze. Józef Mackiewicz. O pewnej, ostatniej próbie i o zastrzelonym Bubnickim. Kultura, 1954


2011-06-04, Mažeikiai

Lietuvos socialdemokratų sąjunga su dideliu nerimu stebi procesus, kurie dabartiniu metu vyksta Rytų Lietuvoje. Valstybės pastangos  integruoti lenkų tautinę mažumą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) bei kai kurių Lenkijos valdžios bei žiniasklaidos atstovų yra  pateikiamos iškreiptai  – t.y. kaip Lietuvos valdžios pastangos tą mažumą asimiliuoti. Be to pasaulis yra informuojamas, kad, neva, Lietuvos lenkai yra skriaudžiami, ypač švietimo srityje. Nors kaip tik Lietuvoje mokyklų tinklas, kur vyksta mokymas lenkų kalba, yra plačiausias visame pasaulyje, suprantama išskyrus pačią Lenkiją. Laikui bėgant situacija negerėja, o Lietuvos lenkų dezintegracijos procesas tik spartėja.

Laiškas dienraščio „Rzeczpospolita“ redaktoriui

Gerbiamas Pone Redaktoriau,
Su didele nuostaba perskaičiau 2011 m. gegužės 10 d. dienraštyje  „Rzeczpospolita“ išspausdintą Lenkijos užsienio reikalų viceministrės Grażynos Bernatowicz straipsnį „Nesipiršime su draugyste“ („Nie będziemy się narzucać z przyjaźnią“). 
Straipsnio pradžioje ponia viceministrė patikina, kad „nėra lengva sugyventi tautoms, turinčioms bendrą istoriją“. Todėl tokioms tautoms būtina „įveikti blogus prisiminimus ir susitelkti bendradarbiavimui visur, kur tik mato politinę prasmę ir suinteresuotumą“

Lietuva ir Lenkija kaip tik yra tokios tautos. Be jokių abejonių tenka sutikti su ponia viceministre, kad po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva jautė Lenkijos paramą tarptautinėje arenoje „ten, kur tai buvo įmanoma ir geidžiama“. Santykių pozityvą išreiškė ir 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos draugystės sutartis.

2011 m. gegužės 24 d. Vilniuje, Lietuvių kalbos institute įvyko žymaus lenkų kalbininko Jano Karłowicziaus 175-ųjų ir jo sūnaus žymaus lenkų kompozitoriaus Mieczysławo Karłowicziaus 135-ųjų gimimo metinių minėjimas.  Pranešimą „Jano Karłowicziaus nuopelnai lietuvių kalbai ir tautosakai“ skaitė Vilniaus universiteto Polonistikos centro lektorė dr. Kristina Rutkovska. Kompozitoriaus Anatolijaus Lapinsko pranešime  „Iš Vilniaus krašto į pasaulio mokslo ir meno aukštumas“ buvo apžvelgtas Mieczysławo Karłowicziaus gyvenimas ir kūryba, išanalizuota „Lietuviškosios rapsodijos“ sukūrimo istorija, muzikos forma, tematinė medžiaga.


Šiandien (2011-05-19), susitikęs su Vilniaus meru Artūru Zuoku, Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimir Dražin perdavė Baltarusijos vyriausybės ir užsienio reikalų ministerijos prašymą atidėti gegužės pabaigoje planuotą mero vizitą į Astravą ir pakvietė dalyvauti liepos pabaigoje Baltarusijoje planuojamoje tarptautinėje konferencijoje atominės energetikos tema.

Susitikimo metu A. Zuokas ambasadoriaus teiravosi apie parengiamųjų atominės elektrinės statybos darbų Astravo rajone eigą ir pabrėžė sostinės poziciją elektrinės klausimu.


Balta varna, kurios kalbos ir poelgiai nervina tiek savus, tiek svetimus. Tokia etiketė puikiai limpa R.Maceikianecui, labdaros ir paramos fondo "Vilniaus klodai" vadovui bei ką tik įsteigtos draugijos "Pogon" ("Vytis") nariui. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, vienas iš šešių lenkų tautybės politikų, susilaikiusių balsuojant dėl Nepriklausomybės Atkūrimo Akto. Ir vienintelis, kuris vėliau pripažino suklydęs, nesupratęs istorinio balsavimo svarbos. Daugeliu klausimų savitą požiūrį į lenkų tautinės mažumos problemas mūsų krašte turintis Ryšardas Maceikianecas sutiko atsakyti į "Lietuvos žinių" klausimus.

Pavojingas monopolis
- Įvairiuose šaltiniuose nurodyti skirtingi jūsų pavardės ir vardo rašymo variantai. Kaip norėtumėte, kad juos rašytų "Lietuvos žinios"?

- Taip, kaip įrašyta mano pase, o ten nėra junginio "sz" (Ryszard).

- Eina 21-ieji nepriklausomybės metai. Ir lygiai tiek pat laiko, jei ne daugiau, Lietuvos lenkai dėl kažko kovoja - Vilniaus krašto autonomijos, švietimo, žemės grąžinimo. Ar iš tiesų Lietuvos lenkams taip blogai čia gyventi?

- Lietuvos lenkai gyvena savo tėvynėje, todėl savaime aišku, kad niekur mums geriau nebus. Niekur kitur kaip bendrašeimininkiai mes neturėsime teisės į istorinį valstybės paveldą, vien tik Lietuvai būdingą jos lenkų kultūrą. Matau, kaip gyvena pasaulis, kaip kitų valstybių piliečiai per olimpiadą ar kitus tarptautinius renginius, neatsižvelgdami į kalbą, odos spalvą, vieningai demonstruoja didžiulę meilę savo gimtajam kraštui, norą, kad apie jų tėvynę išliktų kuo geresnė nuomonė. Todėl man labai liūdna, kad didelė dalis Lietuvos lenkų yra vedami išsivysčiusiai pilietinei visuomenei nebūdingu keliu. O kad mes patys suvoktume, kas esame ir su kuo reikėtų sieti savo ateitį, reikia laiko.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com