LIETUVIŠKAI

Lietuva, paukšte laki
Kur Tu pašauta leki?
Kur Tavo drąsūs vaikai?
Kur tie eiklieji žirgai?

JAV kaip Feniksas iš pelenų vėl kelia galvą. Maždaug po penkerių metų Amerika galės patenkinti praktiškai visus šalies degalų ir energijos poreikius. O svarbiausiose pramonės šakose pasivys į priekį įsiveržusią Kiniją, skelbia „The Daily Telegraph“.
Prielaidos, jog JAV neišvengiamai juda link ekonominio ir strateginio nuosmukio, kaip kad buvo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai iškilo Japonija, po penkerių metų bus visiškai pamirštos. Skaitytojai jau žino apie vadinamąją „skalūnų revoliuciją“, pavertusią JAV pirmaujančia gamtinių dujų gamintoja, aplenkusią net Rusiją.

Czytaj więcej: JAV grįžta į šlovės Olimpą

Spalio 21 dieną Subartonių kaime, šalia Merkinės, Varėnos rajone buvo surengta Subartonyse gimusio žymaus kalbininko, etnologo, polonisto ir lituanisto, visuomenės veikėjo Jano Karlovičiaus (1836-1903) atminimo šventė, skirta jo gimimo 175-osioms metinėms. Jos metu buvo atidengtas J.Karlovičiui skirtas paminklas – iš medžio išdrožta stela su užrašais lietuvių ir lenkų kalbomis.

Subartonys – tai tas pats kaimas, kur gimė lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius, tokiu būdu Subartonys gali didžiuotis dviem įžymiais savo žmonėmis. J.Karlovičius žinomas kaip vieno didžiausių lenkų kalbos žodyno, studijų apie lietuvių kalbą autorius. Jo gyvenimas ir veikla – puikus pagarbaus požiūrio į lietuvių tautą, kalbą ir kultūrą pavyzdys.

Czytaj więcej: Jano Karlovičiaus atminimo šventė Subartonyse

Istorija kuria problemas, bet dažniausiai slepia savyje ir raktus joms spręsti. Ir turbūt niekas nedrįs ginčyti, kad posakis „Kas nenori pažinti savo istorijos, lieka amžinas vaikas“ yra labai taiklus. O vaikais, kaip žinoma, lengva manipuliuoti.
Dabar staiga užputojusių Vilnijos problemų šaknys irgi slypi istorijoje. Taip jau keistai sutapo, kad politizuotas konfliktas dėl Vilnijos žmonių tapatybės ypač paūmėjo šiais metais, kurie yra dedikuoti Česlovui Milošui – didžiajam lietuvių kilmės lenkui, arba paskutiniam lenkiškai rašiusiam lietuviui. Ir paskutiniam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiui (LDK), kaip kartais sakoma.

Czytaj więcej: Sauliaus Stomos blogas. Tėvynės ieškojimas Vilnijoje

Ryšard Msceikianec, Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės atstovas, Fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas.

Klaidas daro ir Lenkijos, ir Lietuvos politikai

Kas gali atsakyti į klausimą, ko siekia mūsų kaimynė tokiu Lietuvos lenkų klausimo eskalavimu, jeigu mes nežinome, - o kas gi yra ta Lenkija? Šalis, kurioje taip ir neįvyko liustracija, kurioje iki šiol tebegalioja socialistinė įstatyminė bazė, kurioje dar nesusikūrė laisva pilietinė visuomenė, - tokia šalis yra neprognozuojama. Kiekvienam gi yra visiškai aišku: Lietuva nekelia Lenkijai grėsmės, abi mūsų šalys padarė nemažą pažangą demokratizuodamos savo valstybių gyvenimą, o tautinės mažumos (ir Lenkijoje, ir Lietuvoje) turi išskirtinę galimybę puoselėti savo kalbą ir kultūrą.

Czytaj więcej: Savaitės klausimas. Lietuva - Lenkija: naujas „ledynmetis“?