…Zaszedł bowiem podczas ostatniej wojny ciekawy paradoks historyczny na terenie Wschodniej Europy. Od Petsamo po Morze Czarne, wszystko co było demokratyczne z pochodzenia, a więc narody chłopskie jak Białorusini, Ukraińcy oraz te państwa, które zdobyły sobie niezależność niejako „rękami czarnymi od pługa”, Finlandia, Estonia, Łotwa, Litwa, uznały za wroga nr 1 - Związek Sowiecki. W jednolitym łańcuchu; jedynie „szlachecka” Polska i „kapitalistyczne” Czechy za wroga nr 1 uznały Trzecią Rzeszę, a z Sowietami zawarły przymierze. Józef Mackiewicz. O pewnej, ostatniej próbie i o zastrzelonym Bubnickim. Kultura, 1954

Lietuva nepasiduos Lenkijos spaudimui ir visus klausimus dėl savo piliečių šalies Vyriausybė spręs savarankiškai, sako užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

"Mūsų Vyriausybė labai aiškiai pasakė: įvairius klausimus su savo piliečiais, nesvarbu, ar jie priklauso tautinei mažumai, ar ne, mes spręsime patys. Mums nereikia "vyresniojo brolio". Tai rami, ori pozicija", - sakė ministras interviu žurnalui IQ.

Aušra“: Lenkija kaltina Lietuvą, kad Vilnius vykdo asimiliacinę politiką lenkų atžvilgiu, kad Lietuvoje kyla jau net ne nacionalizmas, bet šovinistinės nuotaikos. Ar susiduriate su tuo?
Ryšard Maceikianiec: Ne. Lietuviai, lyginant su Lietuvos lenkais, žymiai pažengė pirmyn, ramindami nacionalistines nuotaikas. Kai Lietuvos prezidentūros pašonėje dalijamos Lenko kortos, kai tokie žmonės kaip Valdemar Tomaševski (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – LLRA – pirmininkas, europarlamentaras – red.) kursto antilietuviškas nuotaikas ir jas palaiko, nes tai naudinga jo politiniams tikslams, manau, kad lietuviai elgiasi stebėtinai santūriai. Tik vienas užrašas prieš lenkus ant sienos atsirado, o ir dėl jo buvo tiek daug riksmo. Pasakyčiau, kad lietuviai yra žymiai ramesni, nuosaikesni negu lenkai.

Lai Šv. Kalėdos, Naujieji ant savo delnų neša šilumą, džiaugsmą, kantrybę. Tegul ir Jūsų namų slenkstį tyliai peržengia meilė ir ramybė.

Głos z Litwy – Pogoń.lt

Sekmadienio rytas. Nelyja, sausa, šalvena. Gana šviesu, bet kiemuose dar tuščia. Mažieji kiemo triukšmadariai dar baigia sapnuoti pavėlavusius sapnus, kol mamos ar močiutės ruošia pusryčius. Lydima laiptinėje sklandančio šviežios kavos aromato, su savo keturkoje kompanijone nusileidžiu žemyn. Pakėlusi savo gražią galvą, nosimi gaudydama ore sklindančius kvapus, mano Juodulė energingai bėga pirmyn, kartkartėmis atsisukdama patikrinti, ar aš einu iš paskos. Ir taip mes keliaujame įprastu keliu pro miškelį-gojelį, per lauką, žemyn nuo kalnelio palei bažnyčią. Galime gėrėtis vaiskiame ryto danguje išryškėjusiu ažūriniu šakelių piešiniu, šermukšnio uogų raudoniu.

 Po kelių mėnesių pertraukos Lenkija vėl pradėjo mokyti Lietuvą ir didinti spaudimą dėl Švietimo įstatymo pakeitimo. Klydo tie, kurie manė, kad kritikos Lietuvai laviną sukėlė vien rinkimų kampanija. Akivaizdu, jog nesutarimo ir nesusipratimų šaknys yra gilesnės ir tvaresnės, negu anksčiau įsivaizduota. Nors galima viltis, kad lenkų politikos vadovai dar atsikvošės, nevalia grįsti savo politikos šia viltimi. Santykiai su istorine kaimyne turi būti korektiški, bet vargu ar jie bus geri.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com