Vilija Ball, klinikinės psichologijos mokslų daktarė, Čikagos aukštosios mokyklos dėstytoja.
Sunku suprasti rinkėjų skonį, madas, ir poreikius Lietuvoje, bet yra tą amatą gerai išmanančių, jau kaip ir ilgalaike profesija pasidariusių, bei iš to sau neblogą gyvenimą susikūrusių žmonių.  Piliečiui, turinčiam atsakomybės jausmą, tai labai atsakingas ir varginantis darbas, bet tiems, kurie Seime, pasak Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, atlieka tik dekoracijų vaidmenį, tai šis darbas yra tarsi šventė.  Atrodo, kad seimūnai gana sąžiningą tą vaidmenį ir atliko iki šiol – stengėsi būti grąžūs, turtėjantys, gerai save prižiūrintys, šokiais ir kitokiom pramogom linksminantys ir save, ir tuos, kurie įteikė jiems į rankas Seimo nario mandatą.  Sunku suvokti kiek patys rinkėjai prie tokios atomazgos prisidėjo išrinkę savo atstovus ir palikę juos be priežiūros vykdyti savo įsipareigojimus.

Czytaj więcej: Ar mes ir vėl pasirinksime tik “dekoracijas” vietoj mūsų interesus vykdančių valdžios atstovų Seime?

Šįmet jubiliejinis Vilniaus mokytojų namų organizuojamas Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „TAI–AŠ“ ( http://www.bardai.lt/ ) neapsiribos vien įprastais koncertais. Spalio 12–13 dienomis įžanginis festivalio renginys po Lietuvą dundės bėgiais. Gyva muzika mėgautis galima bus neįprastoje aplinkoje – stotyse bei traukiniuose.

Czytaj więcej: Dainuojamoji poezija vėl skambės bardų vagone

Mielieji,

Mūsų gyvenimo vingiai kartais pasisuka labai netikėtai. Prieš kelerius metus maniau, kad dar ilgai dirbsiu teisėja ir valstybės vardu vykdysiu teisingumą. Bet brolio šeimos tragedija man atskleidė tai, ko iki šiol nemačiau mūsų valstybėje. Ir privertė rinktis: ar užmerkti akis, stovėti nuošaly, ar kovoti  su visa galinga neteisingumo sistema.

Pasirinkau kovą, nes kaip kitaip galėjau likti teisėja ir vykdyti teisingumą kitų atžvilgiu? Kaip galėjau nelaimėje palikti mažą vaiką?

Pasirinkau nelygią kovą ir paradau brolį, mylimą dukterėčią, mėgstamą darbą, galimybes tapti socialinių mokslų daktare.  Žinau, kad ne vieno Jūsų akyse praradau ir savo gerą vardą, nes už kovą dėl tiesos buvau baisingai šmeižiama. O dabar dar ir persekiojama - kaip pati didžiausia nusikaltėlė savo mylimoje Tėvynėje.

Tačiau Motinos Teresės žodžiai - ,,gyvenimas yra kryžius – apkabinkite jį” - man neleidžia palūžti.

Man neleidžia palūžti žinia, kad taip pat persekiojami ir tie dori žmonės, broliai ir sesės, kurie atsiliepė į pagalbos šauksmą ir neliko abejingi valstybės vardu vykdomam smurtui prieš mažą mergaitę.

Czytaj więcej: Neringos Venckienės laiškas

Ten film trzeba obejrzeć, aby poczuć sercem fałsz aktualnego anty-obywatelskiego systemu zakłamania, który nie pozwala nam wszystkim - niezależnie od narodowości, wiary, wieku, miejsca zamieszkania, pracy i wykształcenia - poczuć się wolnymi ludźmi i godnymi spadkobiercami tradycji Wielkiego Księstwa Litewskiego.

Šis tekstas parengtas pagal filosofo ir politologo Vytauto Radžvilo pasisakymą prieš kurį laiką vykusioje diskusijoje, kiek artėjantys Seimo rinkimai gali būti vadinami demokratiškais. Naudotasi „Pro-Patria“ tinklalapyje paskelbtu šios kalbos garso įrašu. Tekstą parengė Andrius Navickas.
Ilgai dvejojau, prieš priimdamas sprendimą dalyvauti pokalbyje apie artėjančius rinkimus ir jų demokratiškumą. Viena vertus, esu įsitikinęs, kad atsakymas į pagrindinį klausimą – ar Lietuvoje šiuo metu galimi demokratiški rinkimai? – akivaizdus. Šiuo metu tai neįmanoma ir tikrai ne vien dėl to, jog vienos partijos gauna paramą iš biudžeto, o kitos – ne. Kita vertus, puikiai suprantu, kad bet kokia dabartinės situacijos kritika gali būti suvokta kaip savo rūšies skundas, išsakomas žmonių, kurie esą patys kalti, jog neturi daugiau galios, politinio elito požiūriu, yra nevykėliai. Kai kritikuojama dabartinė situacija, viešumoje mėgstama sakyti, kad tai tik nepatenkintų marginalų niurnėjimas.

Czytaj więcej: Vytautas Radžvilas. Demokratija ir pilietinė kontrolė