…Za uczciwego polityka uważam tylko takiego, który w swojej publicznej działalności przyznaje się do popełnionych błędów, koryguje swoje tezy w miarę narastania wiadomości i doświadczenia zaczerpniętego z rzeczywistości. Józef Mackiewicz. Prawda w oczy nie kole, 2002
Mūsų valstybėje yra gana neįprasta situacija – turime tris valstybingumą simbolizuojančias šventes: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją. Taip su istorinėmis valstybės atkūrimo datomis kitose šalyse retai susiklosto. Dažniausiai minima viena diena. Tai kodėl taip nutiko Lietuvoje?
Mūsų valstybės raida gana sudėtinga: ne kartą į mūsų žemes kėsinosi priešai, buvome užgrobti ir teko kovoti dėl savo išlikimo. Vis dėlto mes kaip tas mitinis feniksas sugebėdavome pakilti iš pelenų ir išlikti. Niekada nesusitaikėme su pralaimėjimu ir valstybės netektimi.
Naciai siekė per lietuvišką administraciją legalizuoti savo veiksmus žydų atžvilgiu. Henry A. Zeigeris, knygos „The Case Against Adolf Eichmann“ redaktorius ir komentarų autorius, cituoja generolo F. W. Stahleckerio raportą, rašytą 1941 m. spalio 15 d. Heinrichui Himmleriui, Vokietijos vidaus reikalų ministrui.
Jame rašoma: „Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos valstybės smarkiai nukentėjo nuo bolševikų vyriausybės ir žydų, kol jos buvo inkorporuotos į SSSR, buvo tikėtasi, kad jos (t.y. patys gyventojai) atsilygins priešams, likusiems po Raudonosios armijos atsitraukimo. Saugumo policijos pareiga buvo sukurstyti šiuos apsivalymo judėjimus ir nukreipti juos teisinga linkme tam, kad kuo greičiau būtų pasiektas šio apsivalymo tikslas. Žvelgiant į ateitį buvo nemažiau svarbu pateikti lengvai įrodomą ir nepajudinamą faktą, kad išsilaisvinę gyventojai patys ėmėsi pačių griežčiausių priemonių prieš bolševikus ir žydus, ir kad vokiečių valdžios nurodymai liktų tarsi nuošalyje“. F. W. Stahleckeris tame pat raporte toliau skundžiasi: „Mūsų nuostabai, nebuvo paprasta sukelti plačius pogromus prieš žydus“. Kitas amerikiečių autorius dr. Philipas Friedmanas, buvęs Kolumbijos universiteto žydų istorijos lektorius ir knygos „Their Brothers Keepers“ autorius, cituoja kitus Franzo Stahleckerio, ypatingosios paskirties SS grupės, veikiančios Baltijos šalyse, vado („SS Brigadeführer Franz Stahlecker, Commander of Einsatzgruppe A, operating in Baltic countries“) žodžius: „Mūsų instrukcijų pagrindu, saugumo policija kiek įmanoma greičiau ėmėsi spręsti žydų klausimą. Tačiau mes manėme, kad reikėtų, jog saugumo policija iš karto nesiimtų ypatingai griežtai persekioti, kas galėtų sukelti negatyvią reakciją net ir tarp vokiečių. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad pati tauta ėmėsi persekioti žydus“.
Nuo savęs Ph. Friedmanas priduria: „Tačiau Stahleckeris, kuris vykdė samdinių verbavimą iš fašistų partizanų junginių, bedarbių policininkų ir nusikaltėlių pasaulio, su nuostaba ir nusivylimu atrado, kad lietuviai, kaip taisyklė, atsisakydavo galimybės, kurią jiems pasiūlydavo tūkstantmetis Reichas. „Tai nebuvo paprastas dalykas, - skundėsi Stahleckeris, - suorganizuoti efektyvius veiksmus, nukreiptus prieš žydus.“
Darius Kuolys (g. 1962 m. Vilniuje) - humanitarinių mokslų daktaras, docentas, neparsiduodantis žurnalistas, visuomenės veikėjas. 1988–1990 m. vienas iš kultūros mėnraščio „Sietynas“ steigėjų ir autorių. Pirmasis atkurtos Lietuvos kultūros ir švietimo, ir iki šiol pats jauniausias, ministras. Per pirmąją Valdo Adamkaus prezidentavimo kadenciją dirbo prezidento patarėju. Pilietinės organizacijos „Piliečių Santalka" steigėjas ir tarybos narys, Santaros- Šviesos organizacijos narys,. Šiuo metu Lietuvių literatūros ir tautosakos institute tyrinėja senąją Lietuvos kultūrą, rašo knygas. Ilgametis Pilietinės visuomenės instituto direktorius. Visada neabejingas, atvirai ir drąsiai pasisakantis „nepatogiausiomis“ temomis. Kultūros, švietimo, politikos ir kitas gyvenimo sritis visada matantis platesniame tiek Lietuvos, tiek pasaulio kontekste. Draugiškas, turi subtilų humoro jausmą.
Czytaj więcej: Darius Kuolys atsako į Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos klausimyną
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei gerb. p. Irenai Degutienei
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos visuomenei
Vilnius, 2012 m. birželio 21 d.
Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti
PRINCIPINĖS IŠVADOS
Išgyvendami dėl žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje užtikrinimo bei konstitucinės tvarkos Lietuvos valstybėje išsaugojimo, jausdami savo profesinę ir pilietinę pareigą nelikti nuošalyje, kai Garliavos įvykių fone Lietuvos Respublikos Seime sprendžiamas klausimas, ar mūsų valstybės institucijos pajėgios užtikrinti konstitucinių vertybių apsaugą, Visuomeninės komisijos nariai pateikia šias išvadas dėl įvykių Garliavoje:
Komisija, įvertinusi per 50 žodinių ir raštiškų liudijimų, taip pat gausią vaizdo ir garso medžiagą, konstatuoja, kad vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio mėnesio 16 dienos sprendimą, buvo prievarta pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę tvarką.
Birželio 19 d., 12 val., laisvieji menininkai susirinko prie Lietuvos radijo ir televizijos Vilniuje, S. Konarskio gatvėje, tam, kad užrašytų žodį „TIE-SOS!“.
Be šios, jau toli už Lietuvos ribų žinomos meninės akcijos, kurios iniciatorius Gytenis Umbrasas, buvo inscenizuotas mergaitės pagrobimas Garliavoje. Po to vyko diskusija, kurioje dalyvavo gerai žinomi Lietuvos veikėjai ir visi laisvi Lietuvos piliečiai. Renginį vedė gerai žinoma aktorė Rimantė Valiukaitė bei rašytojas Liudvikas Jakimavičius.
Czytaj więcej: Laisvi Lietuvos piliečiai protestavo prie LRT
Odwiedza nas 248 gości oraz 0 użytkowników.