Ankstu ryta su mano keturkije drauguže pradedame savo tradicinį pasivaikščiojimą. Rytas vėsus, sausas. Po kojomis šiugžda nukritę lapai.
"...kloja žeme lapų šilkas,
i kapus kelelis pilkas.
Ten palaidota motule,
ten tėvelis tyliai guli..." - išplaukia mintyse S.Neries eiles. Tikrai, greitai Vėlines.

Czytaj więcej: Vėlines

Lietuva, paukšte laki
Kur Tu pašauta leki?
Kur Tavo drąsūs vaikai?
Kur tie eiklieji žirgai?

Czytaj więcej: Pašnekesys su Lietuva

JAV kaip Feniksas iš pelenų vėl kelia galvą. Maždaug po penkerių metų Amerika galės patenkinti praktiškai visus šalies degalų ir energijos poreikius. O svarbiausiose pramonės šakose pasivys į priekį įsiveržusią Kiniją, skelbia „The Daily Telegraph“.
Prielaidos, jog JAV neišvengiamai juda link ekonominio ir strateginio nuosmukio, kaip kad buvo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai iškilo Japonija, po penkerių metų bus visiškai pamirštos. Skaitytojai jau žino apie vadinamąją „skalūnų revoliuciją“, pavertusią JAV pirmaujančia gamtinių dujų gamintoja, aplenkusią net Rusiją.

Czytaj więcej: JAV grįžta į šlovės Olimpą

Spalio 21 dieną Subartonių kaime, šalia Merkinės, Varėnos rajone buvo surengta Subartonyse gimusio žymaus kalbininko, etnologo, polonisto ir lituanisto, visuomenės veikėjo Jano Karlovičiaus (1836-1903) atminimo šventė, skirta jo gimimo 175-osioms metinėms. Jos metu buvo atidengtas J.Karlovičiui skirtas paminklas – iš medžio išdrožta stela su užrašais lietuvių ir lenkų kalbomis. 

Subartonys – tai tas pats kaimas, kur gimė lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius, tokiu būdu Subartonys gali didžiuotis dviem įžymiais savo žmonėmis. J.Karlovičius žinomas kaip vieno didžiausių lenkų kalbos žodyno, studijų apie lietuvių kalbą autorius. Jo gyvenimas ir veikla – puikus pagarbaus požiūrio į lietuvių tautą, kalbą ir kultūrą pavyzdys.

Czytaj więcej: Jano Karlovičiaus atminimo šventė Subartonyse

   Istorija kuria problemas, bet dažniausiai slepia savyje ir raktus joms spręsti. Ir turbūt niekas nedrįs ginčyti, kad posakis „Kas nenori pažinti savo istorijos, lieka amžinas vaikas“ yra labai taiklus. O vaikais, kaip žinoma, lengva manipuliuoti.
Dabar staiga užputojusių Vilnijos problemų šaknys irgi slypi istorijoje. Taip jau keistai sutapo, kad politizuotas konfliktas dėl Vilnijos žmonių tapatybės ypač paūmėjo šiais metais, kurie yra dedikuoti Česlovui Milošui – didžiajam lietuvių kilmės lenkui, arba paskutiniam lenkiškai rašiusiam lietuviui. Ir paskutiniam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiui (LDK), kaip kartais sakoma. 

Czytaj więcej: Sauliaus Stomos blogas. Tėvynės ieškojimas Vilnijoje