…Szczerość każdego pisarza mierzy się nie tylko tym, o czym pisze, ale i tym co przemilcza. Józef Mackiewicz. Niemiecki kompleks. Kultura, 1956
Toks jausmas, kad vėl neturime savo valstybės. Ji vėl nepriklauso mums. Ji priklauso kažkam kitam.
Gal teisėjui Kondratjevui. Gal kontrolierei Žiobienei. Gal antstolei Vaicekauskienei. Gal kaukėtiems smogikams. Ar tiems, kas stovi už jų. Bet ne mums, dėl laisvės ir teisingumo Lietuvoje kovojusiems žmonėms.
Sava valstybė nenaudoja smurto prieš vaikus. Sava valstybė paryčiais nesiveržia su ginkluota jėga į taikių civilių namus. Nedaužo langų. Nelaužia durų.
Paryčiais į Lietuvos piliečių namus išskirti artimųjų ir naikinti jų turto verždavosi trėmimų vykdytojai. Stribai ir okupantai.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos šimto metų sukaktis yra puiki proga ne tiktai įvertinti jos reikšmę ir sukauptus lobius, bet ir plačiau pažvelgti į istorinius įvykius, susijusius su Lietuvos valstybingumo kūrimu, kuriuose dalyvavo ir Bibliotekos įkūrėjas bei globėjas, žymus Vilniaus advokatas ir visuomenės veikėjas Tadas Stanislovas Vrublevskis. Mūsų dalyvavimas šiame renginyje ir pranešimas susijęs ne tiktai su pagarba, kurią jaučiame šiai itin daug nusipelniusiai įstaigai, bet ir su tuo, kad vis dar pasirodo publikacijų, o viena – ir visai neseniai, liudijančių, kad Lietuvos lenkų požiūris į Lietuvos nepriklausomybės kūrimą visuomenėje nėra pakankamai žinomas.
Czytaj więcej: Tado Vrublevskio ir jo amžininkų požiūris į Lietuvos valstybingumą
2012 metais kovo mėnesio 25 dieną įvykusiame posėdyje atnaujinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - Karalystės konferencija nutarė kreiptis į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Rusijos ir kitų valstybių žmones su šiuo pareiškimu.
- Remdamiesi 1905, 1917 ir 1918 metų Vilniaus Seimo, Konferencijos ir Tarybos nutarimais įsteigia Vykdomąją Tarybą (Organizacinį Komitetą) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės-Karalystės įgyvendinimui.
1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“. Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Prisiminti prieš 22 metus vykusius įvykius paprašėmę Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narį Ryšardą Maceikianecą
Buvote Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariu. Kaip prisimenate tą laikotarpį? Kaip prisimenate Kovo 11-ąją?
Kalbant apie to meto įvykius ir juos vertinant dabartinėmis sąlygomis, kai Lietuva yra NATO ir ES narė, ne visada galima suvokti, kas įvyko. Dabar, po daugybės metų, kai atsirado galimybė pasisemti naujų žinių ir informacijos, – aišku, kad Lietuvos lenkams sovietų tarnybos skyrė gana daug dėmesio ir laiko, koordinuodamos informacijos srautus taip, kad tarp lietuvių stiprėjant judėjimui už nepriklausomybę buvo didinama ir antilietuviška propaganda.
Daug kartų rašėme apie pragaištingą informacijos monopolio įtaką visuomenės ir žmonių grupių sąmonei. Juoba, kad tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 44 str., draudžiančiam politinėms partijoms, organizacijoms ir privatiems asmenims monopolizuoti informaciją.
Deja, tokia situacija jau kelerius metus egzistuoja Vilniaus regione, kuriame informacija lenkų kalba turi visus ne tiktai monopolio, bet netgi informacinio teroro bruožus, kai žmonių mažumos grupė, glaudžiai gyvenanti nedidelėje teritorijoje, laikoma uždarai, nepasirengusi permainoms, neturinti pakankamo išsilavinimo, yra veikiama vienašalės, nepaprastai koncentruotos propagandos. Dėl jos Lietuvos lenkai daugeliu atvejų praranda gebėjimą orientuotis tikrovėje, nebesuvokia perspektyvų ir moralės dalykų, painioja gėrį ir blogį, laikydami savo engėjus ir iki kaulų smegenų korumpuotus posovietinius valdininkus ir sovietinius smogikus bei jų palikuonis savo gelbėtojais ir gynėjais.
Czytaj więcej: Anūkėlis. Naujas veidas ir naujos praktikos „lenkiškoje žurnalistikoje“
Odwiedza nas 78 gości oraz 0 użytkowników.