…Całkowitej prawdy nie zna żaden człowiek na tym świecie. To co my, ludzie, nazywamy „prawdą” jest zaledwie jej szukaniem. Szukanie prawdy jest tylko możliwe w wolnej dyskusji. Dlatego ustrój komunistyczny, który tego zakazuje, musi być siłą rzeczy – wielką nieprawdą. Znalazłszy się tedy w świecie uznającym wolność jednostki i wolność myśli, winniśmy czynić wszystko, aby nie zacieśniać horyzontów myślowych, ale rozszerzać; nie zacieśniać dyskusji, a ją poszerzać. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962

Lietuvai Lenkija yra partnerė, galinti padėti atsilaikyti prieš Rytų įtaką. Taip apie gerų santykių svarbą tarp kaimyninių šalių sekmadienį kalbėjo Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislawas Dziwiszas.
„Bažnyčia niekada nepasidalina. Bažnyčia niekada nebuvo padalinta ir buvo vieninga ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Bažnyčia Lenkijoje stengėsi paremti bažnyčią čia, Lietuvoje. Be to, Lenkijoje yra parapijų, kur yra lietuvių tikinčiųjų. Ir Bažnyčia visuomet stengsis išlaikyti vienybę. Bendradarbiavimas yra mūsų jėga. Lietuvai Lenkija yra reikalinga, kad galėtų pasiremti Vakaruose prieš Rytus. O Lenkijai irgi reikia gerų kaimynų“, - sekmadienį žurnalistams kalbėjo S. Dziwiszas, paklaustas apie Bažnyčios įtaką puoselėjant gerus valstybių santykius.

Ar galime pasitikėti mūsų Seimo daugumos atstovais, kurie Varšuvoje bando gerinti dvipusius Lietuvos ir Lenkijos santykius? Šiandien posėdžiauja dviejų šalių parlamentarai. Lietuvos delegacijoje, kuriai vadovauja Gediminas Kirkilas, yra trys LLRA frakcijos atstovai – Vanda Kravčionok, Juzefas Kvetkovskis ir Michalas Mackevičius.

1791 metų gegužės 3 dieną Abiejų Tautų – Lietuvos ir Lenkijos – Seimas priėmė Konstituciją. Artėjant šiai datai praeitą sekmadienį Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje susirinko per 1000 protestuotojų, norėjusių priminti mūsų valdžiai, kad vyksta manipuliacijos lenkų bendruomene Lietuvoje, o tuo pat metu lietuvių bendruomenė Lenkijoje silpsta.

Po istorinių vedybų bei istorinių skyrybų su mūsų kaimyne vėl pradeda kilti įtampa. Kas ją kelia? Apie dabartinius Lietuvos ir Lenkijos santykius bei mūsų nacionalinės politikos spragas kalbamės su
filosofu Vytautu Rubavičiumi.

Lenkijos karas su Rusija –  fantazija ir realybė. Šiuo metu Lenkiją ir lenkus dažnai matome tik per tomaševskininkų elgsenos ir reikalavimų prizmę. Ir neretai pamirštame savo „adresą“, t.y. buvimą dviejų didelių konkurentų - Lenkijos ir Rusijos -  vidurkelyje, o tame kelyje vyksta daug įdomių dalykų. Per juos galėtume įžvelgti tam tikrus simptomus, kurie neabejotinai veikia ir veiks Baltijos šalių regioną, ypač šioje jūros pusėje.

Ponia Prezidente,
Prieš ketverius metus siekdama valstybės vadovės pareigų skelbėte tautai, kad Jūsų „siūlomas kelias – skaidrumas ir tiesa“. Raginote piliečius balsuoti už Jus ir taip rinktis „viltį, dorą, teisingumą, gerovę“. Tada Jūs viešai įsipareigojote visuomenei „siekti skaidrumo visose valstybės gyvenimo srityse“, „išguiti veidmainystę“, „išvaduoti politiką iš oligarchinių grupių įtakos“. Jūs žadėjote „sukurti pilietinę Lietuvą“, „įtvirtinti tikrą demokratiją“, padaryti pilietį „visateisiu valstybės šeimininku, kuriam valdžia tarnauja ir atsiskaito“.

KREIPIMASIS

į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių

Dėl Vyriausybės ketinimų tenkinti kai kurių Lietuvos tautinių bendrijų radikalų reikalavimus.
Vyriausybės ketinimai legalizuoti dvikalbius gatvėvardžius ir net vietovardžius Vilniaus ir Šalčininkų
rajonuose, taip pat nuolaidos slavakalbiams radikalams švietimo srityje kelia pagrįstą ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos visuomenės nerimą. Savo nuogąstavimą dėl Lietuvos vyriausybės planų įteisinti dvikalbius gatvėvardžius pietryčių Lietuvos gyvenvietėse Jums yra pasakęs Latvijos Respublikos premjeras Valdis Dombrovskis sausio 10 d. Jūsų vizito į Rygą metu.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com