…Nie należy zapominać, że demokracja to jeszcze nie wolność. Demokracja to tylko równość. Dopiero liberalizm jest ­wolnością. Połączenie równości z wolnością ma wreszcie stwarzać ów ideał, który wszyscy pragniemy osiągnąć. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962

Niekas nedrįs prieštarauti teiginiui, kad viena didžiausių problemų, kurią nedelsiant turėtų spręsti šalis, yra dujų kaina ir dujų tiekimas iš vieno šaltinio. Būtinas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Terminalas išspręstų priklausomybės problemą, šalis įgautų alternatyvą ir, galbūt, sumažėtų dujų kaina. Visi su tuo sutinka. Prieštaraujančių nėra. Tačiau, kaip nebūtų keista, susiduriame su aibe problemų.

Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi finansuoti SGD terminalo statybą. ES ragina Baltijos šalis pasirinkti vietą ir statyti vieną regioninį terminalą, kurio tiekiamų dujų užtektų visoms trims šalims. Tačiau Baltijos šalių politikai neranda bendros kalbos. Jie nesutaria tarpusavy, nes vieni ir kiti nori terminalą turėti savo teritorijoje. Regioninio terminalo idėja realiai nepajudėjo iš vietos. Vyksta tik diskusijos ir ginčai.

Sankauskas Virginijus, DAR NE LAIKAS VĖLIAVAS IŠKELT IR HIMNĄ SUGIEDOT, KURĮ MELAGIAI GIEDA, VĖLIAVA ŠVENTA PRIDENGĘ SAVO DVASINĮ NUOGUMĄ...

Iškirskime mišką ir jeigu nepasodinsime tinkamų medžių, tai po kiek laiko iškirsta dykynė apaugs piktžolėmis. Panaši situacija susiklostė ir Lietuvos politinėje erdvėje. Nesugebėdami užpildyti atsivėrusios tuštumos žmogiškomis, dvasinėmis vertybėmis, mes nesame pajėgūs pasmerkti sisteminį blogį ir pradėti kurti teisinę, demokratinę valstybę. Įdomu tai, kad mūsų politologai nesugeba pateikti išsamios analizės, kokia Lietuva yra sukurta, vertinant teisiniu, ekonominiu bei kultūriniu aspektu.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininke, Nepriklausomybės Akto signatarai, gerbiami prezidentai, išklilūs svečiai, Seimo ir Vyriausybės nariai, mieli Lietuvos žmonės,
Tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimtaisiais metais, aš, kaip ir čia esantys Kovo 1-osios signatarai, Laisvės gynėjai kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, žinojau atsakymus į daugybę klausimų. Kodėl mes esame Lietuva? Kodėl mes norime būti laisvi? Kodėl galime atiduoti viską, kad būtume tokie?

Dabar jau galima drąsiai teigti, kad vilniečiai oriai išlaikė demokratijos egzaminą, nes  2013-ųjų kovo 11-ąją laimėjo būtent vilniečiai ir demokratija, o pralaimėjo mero Artūro Zuoko administracija. Sąmoningai nesakau „Vilniaus savivaldybės administracija“, nes ta kontora stiklo bokšte adresu Konstitucijos pr. 3 kuo toliau, tuo mažiau turi ką nors bendro su Vilniumi ar savivalda ir kaskart demonstruoja vis beviltiškesnį neįgalumą tvarkant bet kokius viešuosius sostinės reikalus – pradedant gatvių tvarkymu, seniūnijų naikinimų ir baigiant elektroniniais bilietais. Bet aš ne apie tai.

Šiomis dienomis Lietuvos ir Lenkijos santykiuose įvyko keletas naujų posūkių. Jau keleri metai šių dviejų kaimynių santykiai ritosi blogėjimo linkme, atrodo, nebekontroliuojamai. Galime prisiminti tokius Lenkijos aukštų politikų pareiškimus, kaip „kojos nekelsiu į Lietuvą, kol nebus išspręsti Lietuvos lenkų klausimai“, „Lietuvos ožka“, „Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus tokie, kokie yra santykiai tarp Lietuvos ir lenkų mažumos“. Girdint tokius pareiškimus, kyla klausimas, ar gali būti blogiau?

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com