Lietuvių švietimas Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ padėtis nebuvo lengva jau nuo 1920 10 09, kada Lenkijos valstybės kariuomenės dalis, vadovaujama generolo Liucijano Želigovskio, okupavo ir aneksavo Vilniaus kraštą, tačiau reikia pripažinti, kad iki 1923 „Rytas“ pats steigdavo mokyklas ir skirdavo mokytojus, o tik paskui pranešdavo valdžios pareigūnams1. Tikrieji lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ vargai prasidėjo nuo 1923 metų ir kasmet Lenkijos valdžios, siekusios įvykdyti užsibrėžtą tikslą − sulenkinti Vilniaus krašto gyventojus, spaudimas draugijai stiprėjo.

Pirmiausia, nuo 1923 metų Vilniaus apygardos švietimo kuratorija (įstaiga, prižiūrinti mokyklų veiklą, maždaug atitinkanti dab. Švietimo m-jos skyrius) ėmė reikalauti koncesijų (leidimų) mokykloms. Jų reikėdavo gauti atskirai kiekvienai mokyklai ir galiodavo ji metus (tik nuo 1927−1928 metų kuratorija pradėjo duoti neterminuotas koncesijas)2.

Antra, tai, kad būdavo gaunama koncesija, dar nieko nereikšdavo. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vadovybei buvo paaiškinta, kad, gavus koncesiją, mokykloje darbo pradėti negalima, kol valdžia nepatvirtins mokytojo. Patvirtintas galėjo būti mokytojas, turintis Lenkijos pilietybę. 1924−1925 metais imta reikalauti politinės ištikimybės įrodymo, t.y. moralybės liudijimo (świadectwo moralności). Tą keistokai vadinamą dokumentą valdžia retai kam išduodavo. Nuo 1925-1926 metų valdžia atkakliai reikalavo, kad mokytojai būtų reikiamo išsilavinimo. Pagaliau valdžia pradėjo kibti prie vadovėlių3. Oficialių pretekstų ir priemonių varžyti lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklą Lenkijos valdžiai užteko. Pavyzdžiui, 1925 metais atstovas iš Kalesninkų, kunigas Pieška lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ susirinkime pasakojo, kad Lydos apskrityje mokyklų inspektoriaus tarnyba (inspektoratas) stengėsi įsteigti lenkiškas mokyklas vietoje lietuviškų. Pelesoje, Rudnioje, vietoje lietuviškų įsteigė mokyklas lietuvių ir lenkų dėstomąja kalba4.

1926 metais „Ryto“ turėjo gimnaziją, mokytojų seminariją, du papildomus mokytojų kursus, 100 liaudies mokyklų. Gauta koncesijų 81 mokyklai. Iš 106 tvirtinimui pateiktų mokytojų kandidatūrų buvo patvirtinti tik 56 mokytojai. Breslaujos apskrities mokyklų inspektoriaus tarnyba rūpinosi, kad šalia lenkų mokyklos nebūtų lietuvių mokyklų. Dėl inspektoratų vilkinimų tėvai, netekę kantrybės, vertė mokytojus pradėti mokyti. Tai leido lenkų policijai kištis į mokyklų gyvenimą, sudaryti mokytojams teismo bylas. Lietuvių gyvenamose vietose buvo steigiamos lenkiškos mokyklos ir į jas varu, net naudojant bausmes buvo varomi lietuvių kaimiečių vaikai5.

Kaip anksčiau, taip ir 1927 metais „Ryto“ švietimo draugijos veiklą trukdė lenkų valdžios administracija. Švietimo kuratorijos reikalavo iš „Ryto“ švietimo draugijos notarinių pasižadėjimų, kad ji prisiima atsakomybę už kiekvieną mokyklą. Pradėta griežtai reikalauti valdiško gydytojo liudijimų apie mokyklų patalpų higienos padėtį. Vilniaus apygardos švietimo kuratorija 1927/28 mokslo metų pradžioje davė kelioms dešimtims mokyklų koncesijas be nurodyto termino, mokytojai buvo pradėję darbą ir manyta, kad prasidėjo geresni laikai. Bet 1927 metų spalio 4-5 d. buvo uždarytos 44 mokyklos ir mokytojų seminarija. Nuo 1927 metų spalio įvykių iki 1928 metų vasario 12 dienos padėtis nepasikeitė, o „Ryto“ švietimo draugijos valdybos pastangos atidaryti mokyklas liko bevaisės6.

1928 metais draugija išlaikė 103 mokyklas (jose mokėsi 3560 mokinių) ir 80 vakarinių suaugusiųjų kursų su 1765 klausytojais. Draugijos pradžios mokyklų tinklas buvo toks: Vilniuje 1 mokykla su 3 mokytojais, Vilniaus-Trakų apskrityje 37 mokyklos su 45 mokytojais, Švenčionių apskrityje 2 mokyklos su 3 mokytojais, Breslaujos apskrityje 3 mokyklos su 3 mokytojais, Ašmenos apskrityje 4 mokyklos su 5 mokytojais, Lydos apskrityje 20 mokyklų su 25 mokytojais ir Suvalkų krašte 2 mokyklos be mokytojų. Iš išvardintų mokyklų koncesijuotų buvo tik 52, patvirtinti 58 mokytojai7.

1929 metais „Ryto“ mokyklų skaičius nepadaugėjo, bet ir nesumažėjo. Mokytojų skaičiui sumažėjus buvo patarta gimnazijų abiturientus raginti stoti į prie švietumo kuratorijos steigiamus vienerių metų mokytojų kursus8.
Ilgametis „Ryto“ pirmininkas, kunigas P. Kraujelis 1930 metais pabrėžė: „Ligi šiol kovota dėl lietuvių mokyklos paties buvimo Vilniaus krašte, dabar reikia mūsų mokyklas gerinti, kad išlaikytų konkurenciją su kitataučių mokyklomis9.

“Ryto“ draugija 1931 metais išlaikė Literatų gatvėje Nr.11 dviklasę mokyklą, kuri dėl vizitatoriaus rastų neleistų vartoti vadovėlių buvo uždaryta. Kuratorija uždarė dėl neleistinų vadovėlių dar šias kaimo mokyklas: Miciūnų dviklasę, Gervėčių valsčiuje, 2) Gėliūnų mokyklą– Gervėčių valsčiuje, 3) Beniūnų– Breslaujos apskrityje, 4) Kaniūkų dviklasę Kaniavos valsčiuje, 5) Pelesos mokyklą Lydos apskrityje, 6) Pavalakės– Lydos apskrityje, 7) Dubičių – Vilniaus apskrityje ir 8) Bilių – Ašmenos apskrityje. Vilniaus apskrityje inspektoratas uždarė: 1) Mariampolio, 2) Klepočių ir 3) Girų mokyklas todėl, kad jose 1930 metais nebuvo patvirtinto mokytojo, o mokytojų netvirtino pats inspektoratas. 1931 metais „Ryto“ mokyklų skaičius buvo išaugęs iki 100 su 105 mokytojais, tačiau dėl administracijos vykdomų uždarymų ir pačios „Ryto“ švietimo draugijos patirtų finansinių sunkumų draugija 1932 metais jau turėjo 73 mokyklas su 2500 vaikų ir 75 mokytojais, išlaikytos 3 kaimo skaityklos. Gardino inspektoratas mokyklų neuždarė, bet jas paliko be mokytojų, nes tose vietovėse įsteigė valdiškas mokyklas: 1) Švendubrėje, 2) Kašėtose ir 3) Darželiuose. „Ryto“ valdyba nutarė stengtis tose vietose kur uždarytos lietuviškos mokyklos, steigti skaityklas ir tokiu būdu duoti darbo bedarbiams mokytojams, palaikyti kaimiečių tarpe tautišką susipratimą10.

1933 metais draugija mokyklų su koncesija turėjo jau tik 21, iš jų galėjo veikti 16, kitos neturėjo patvirtintų mokytojų: vieni iš pristatytų kandidatų negavo moralybės liudijimo, kitų netvirtino dėl pedagoginių sumetimų11.

1934/35 mokslo metais draugija išlaikė Vilniuje Vytauto Didžiojo gimnaziją, kurioje mokėsi 219 mokinių (iš jų  67 mergaitės), 15 pradžios mokyklų ir 76 skaityklas. Dvi koncesijonuotos mokyklos neveikė, nes kuratorija netvirtino mokytojų, svarbiausia darbo šaka buvo skaityklos12.
Draugija 1935/36 metais be Vilniuje Vytauto Didžiojo gimnazijos, išlaikė 101 skaityklą ir 4 pradžios mokyklas13.

1937 metų kovo 21 dieną vykusiame metiniame „Ryto“ švietimo draugijos susirinkime, pirmininkas kunigas K. Čibiras referavo, kad draugija 1936 metų kovo 22 dieną dar turėjo 77 skaityklas ir 4 mokyklas, 1937 kovo 21 dieną turi jau tik 14 skaityklų ir 2 mokyklas su 77 mokiniais14.

Lenkų administracijai uždarinėjant lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokyklas ir skaityklas, buvo mėginta įsteigti centrinį knygynąVilniuje ir iš jo skolinti knygas miestui ir kaimui. Vaivadijos saugumo skyrius „Ryto“ švietimo draugijos pirmininkui kunigui K. Čibirui buvo sutikęs leisti tokį knygyną, bet jį suorganizavus ir pranešus apie jo atidarymą, 1937 metų spalio 30 dieną iš Vilniaus miesto seniūnijos sulauktas draudimas15.

1938 sausio 29 dieną Vilniaus miesto seniūnija sustabdė draugijos veikimą kaip tariamai neatinkantį su esamais draugijų įstatais bei įstatymais ir gresiantį viešajam saugumui, ramybei ir tvarkai. Draugijos reikalams vesti buvo paskirtas kuratorius advokatas Steponas Wilanowskis. Seniūnijos sprendimą draugijos valdyba 1938 metais vasario 9 d. apskundė vaivadijai kaip nepagrįstą, bet vaivadija dėl tų pačių motyvų seniūnijos sprendimą patvirtino ir nauju raštu 1938 metų vasario 28 dieną draugiją uždarė, palikdama tą patį kuratorių. Kuratoriui Steponui Wilanowskiui „Ryto“ draugiją valdant buvo uždarytos paskutinės skaityklos ir Dainavos mokykla, paleisti visi tarnautojai16.

Nors politiškai santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos sąlyginai normalizavosi priėmus Lenkijos ultimatumą ir 1938 metų kovo 19 dieną užmezgus diplomatinius santykius, lietuvių švietimas Vilniaus krašte ir toliau tebebuvo varžomas. Tik 1939 metų gegužės 20 d. Vilniaus vaivadija atšaukė savo 1938 metų vasario 28 dienos sprendimą ir leido draugijai veikti. Atiduodant draugiją vaivadijos atstovai pareiškė, kad dabar draugija galės steigti skyrius, skaityklas, mokyklas, bet tik tose vietovėse, kur lietuvių yra dauguma. Draugijos savo žinioje 1939 metais turėjo tik Vytauto Didžiojo gimnaziją ir du licėjus, visos kitos įstaigos buvo likviduotos, jų inventorius išblaškytas ar parduotas. Lietuvių švietimo draugijai teko visą darbą pradėti iš naujo17.

Siekdami atkurtos lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklą suderinti su lenkų administracija, lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas kunigas K. Čibiras ir Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius M. Šikšnys birželio 10 dieną lankėsi kuratorijoje. Ten buvo kuratoriui Gudeckiui (Gudickiui?) išsakyti lietuvių pageidavimai švietimo srityje, teirautasi dėl galimybių steigti mokyklas. Kuratorius, sutikdamas, kad mokyklas kai kur bus galima steigti, pažymėjo, kad steigiant reikės duoti tokias patalpas, kurias vaivadijos komisija pripažins tinkamomis, sureikti realias garantijas mokyklų biudžetui, tam tiks nekilnojamas draugijos turtas, o mokytojai privalės turėti moralybės pažymėjimus. Kuratoriaus supratimu draugija neturėtų 1939 metais steigti daugiau kaip penkių mokyklų. Visus šiuos dalykus teks kiekvieną kartą aptarti18.

1939 metų birželio 25 dieną visuotinis lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ susirinkimas svarstydamas draugijos ateities veiklą, nutarė steigti skyrius, skaityklas ir mokyklas19.

1940 metų kovo 8 dieną visuotiniame lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ susirinkime draugijos sekretorius, kunigas K. Pukėnas referavo apie padėtį nuo 1939 metų birželio 25 dienos iki 1940 metų kovo 8 dienos. Lenkams valdant, buvo imtasi steigti kaimuose skyrius, jų buvo suorganizuota per 100, bet jų legalizacijai užtrukus, kilo karas ir jie savo veikla nepasireiškė. Rusų kariuomenei užėmus Vilnių taip pat nebuvo sąlygų veiklai. Draugija užsiregistravo ir laukė. Vilniui susijungus su Lietuvos valstybe, iš pagrindų pakito gyvenimo sąlygos ir draugijai tenka persiorientuoti ir persitvarkyti. Susirinkime buvo konstatuota, kad stinga su šiuo kraštu susipažinusių darbininkų, ypač nemokamų, kad teks jų palaukti ir prisiauklėti; kad reikės toliau aukų kreiptis į kitas vietas, o ypač į Amerikos lietuvius, nurodant jiems, kad su Vilniaus atvadavimu nepasibaigė vilniečių vadavimas iš nutautinimo. Visų buvo pabrėžiama, kad švietimo darbas teks dirbti glaudžiai kontaktuojant su kitomis giminingomis organizacijomis20.

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ egzistavo dar 1940 metų kovo mėnesį. Gali būti, kad lietuvių švietimo draugija „Rytas“ nustojo veikusi vėliau 1940 metų birželio 15-16 dieną arba iki vadinamojo Liaudies seimo rinkimų, vykusių tų pačių metų liepos 14 dieną, arba tų pačių metų rugpjūčio mėnesio viduryje.

1. Martinkėnas Vincas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.15
2. Ten pat, p.15-16
3. Ten pat, p. 16
4. LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.2., L.2 v., // Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1925 metų lapkričio 29 dienos protokolas
5. LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.4., L.4 v., L.5 // Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1927 metų sausio 23 dienos protokolas
6. LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.6 v., L.7. // Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1928 metų vasario 12 dienos protokolas
7. LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.8 v., L.9.// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1929 metų vasario 10 dienos protokolas
8. LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.10 v., L.11.// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1930 metų kovo 9 dienos protokolas
9. LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.12v.// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1931 metų kovo 1 dienos protokolas
10 LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.14, L.14v.,L.15, L.15 v.,//Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1932 metų balandžio 24 dienos protokolas
11. LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.20// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1934 metų balandžio 29 dienos protokolas
12. LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L. 23 v., // Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1935 metų gegužės 12 dienos protokolas
13. LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.26// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1936 metų kovo 22 dienos protokolas
14. LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.29, // Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1937 metų kovo 21 dienos protokolas
15. LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.33 v.,// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1939 metų birželio 25 dienos protokolas
16. LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.33
17. LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.33 v.,
18. LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.33 v., L.34
19. LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.34
20 LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.35, L.35 v/ Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1940 metų kovo 8 dienos protokolas