Dziś w Domu Sygnatariuszy naukowcy Litewskiego Instytutu Historii przedstawili świeżo wydaną książkę  „Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais. Dokumentų rinkinys” (Stosunki dyplomatyczne między Litwą i Polską w latach 1938 – 1940. Zbiór dokumentów). Wydanie ukazało się pod redakcją dr Algimantasa Kasparavičiusa z Litewskiego Instytutu Historii oraz dr Pawła Libery z Polskiego Instytutu Stosunków Międzynarodowych.

Czytaj więcej: O litewsko – polskich stosunkach dyplomatycznych w latach 1938 – 1940

14 października 1773 roku Sejm Rzeczypospolitej Obojga Narodów na wniosek króla Stanisława Augusta Poniatowskiego  w warunkach zagrożenia rozbiorem, odkładając dyskusję nad innymi tematami  i uważając oświecenie narodu za rzecz priorytetową powołał Komisję Edukacji Narodowej (KEN, pełna nazwa: Komisja nad Edukacją Młodzi Szlacheckiej Dozór Mająca) – centralny organ władzy oświatowej, zależny tylko od króla i Sejmu.

Czytaj więcej: Poświęcona 240. rocznicy powołania Komisji Edukacji Narodowej

Wczoraj w Sejmie RL odbyła się międzynarodowa konferencja, uczestnicy której dyskutowali nad tematem antyfaszystowskiej rezystencji oraz prób faszystowskich nacystów powołania narodowych formacje SS w krajach bałtyckich w latach 1941 – 1944.

Czytaj więcej: Między dwoma przestępczymi systemami

Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo" Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!.. Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas", surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę", Istorijos gyvąjį procesą.
Skaitytojams siūlome paskutinio sovietinės Lietuvos politinio kalinio, KGB kalėjime kalinto už pogrindinės „Lietuvos ateities" ir „Pastogės" redagavimą, Kovo 11-osios signataro, Seimo nario Algirdo Patacko liudijimus apie priešsąjūdinį laikotarpį ir Kauno Sąjūdžio pradžią.

Grįžau iš kalėjimo 1987-ųjų vasarį. Niekaip negalėjau priprasti prie laisvės – pasaulis anapus grotų buvo per daug margas, per daug lengvabūdiškas. Ir santykiai tarp žmonių trikdė, buvau keistai pažeidžiamas: jokios prievartos, net žodinės, negalėjau pakelti –¬ troleibuse kas susiginčija ir darosi vidujai negera... Paskui praėjo, man labai gaila, kad praėjo – tai buvo vienas giluminių patyrimų mano gyvenime. Toji laisvės jausena – nenusakoma; štai sėdžiu (tai jau po kiek laiko) garaže, budžiu, nieko ypatingo nesimato, tik apšiurę silikatinių plytų pastatėliai su šiferio stogais, asfaltas, bet ir – debesis, gabalėlis dangaus... Ir man taip gražu, gera, nes tai yra laisvė, nes tai tvyro ore...

Czytaj więcej: Algirdas Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų