…Za uczciwego polityka uważam tylko takiego, który w swojej publicznej działalności przyznaje się do popełnionych błędów, koryguje swoje tezy w miarę narastania wiadomości i doświadczenia zaczerpniętego z rzeczywistości. Józef Mackiewicz. Prawda w oczy nie kole, 2002

Tos eilutės nėra gruodžio 7 dieną mirusiam Vytautui Skuodžiui skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997 metais V. Skuodis vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, disidentinis judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, analizuoti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkim į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Jo rūmus perdavus naujajai Lietuvos valdžiai, KGB archyvai tapo snaudžiančiu ugnikalniu: tremtiniams, politkaliniams rūpėjo jų pačių, jų vaikams – tėvų istorija, agentams ir seksotams (rus.- sekretnyj sotrudnik – slaptas bendradarbis), krauju susitepusiems išdavikams, ir skundikams – ar jų bylos neišplauks į viešumą, ar nebus kliūtis siekiant valstybinių postų, ar netrikdys ramaus gyvenimo šešėlyje…

Tegul šventinė nuotaika, pripildžius širdis šviesos, džiaugsmo ir viltingo laukimo, neapleidžia Jūsų visus metus. Lai ateinančiais 2017 metais Jus lydi laimė ir sėkmė. Głos z Litwy – Pogoń.lt redakcija.

 

 

Leidykla „Briedis“ visus Vilniaus miesto, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos mėgėjus kviečia sugrįžti į XVI–XVII a. sandūros Vilnių ir pristato pirmą kartą lietuvių kalba išleistą realiais faktais pagrįstą Juzefo Ignaco Kraševskio romaną „Paskutinė iš Slucko kunigaikščių“.

1841 m. šį istorinį romaną lenkų kalba išleido Vilniaus leidėjai ir spaustuvininkai Adomas ir Juozapas Zavadskiai. Daugelis kūrinyje aprašytų įvykių vėliau ne kartą minėti įvairiuose  leidiniuose. Ilgainiui juos imta laikyti vos ne tikrais istoriniais faktais, kurie tapo visuomenės istorinės savimonės dalimi.

Knygos pasakojimas nukelia į 1599–1600 m. Vilnių: „Tai jau buvo nemažas miestas, jo priemiesčiuose už gynybinės sienos vartų grūdosi daugybė skurdesnių miestiečių namelių, kur ne kur juos puošė ir skyrė baltuojantys, raudonuojantys mūrai.

Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis)

Paprastai dirginanti reklama Vilniaus troleibusuose pirmą kartą kelias praėjusias dienas mus nepaprastai džiugino.

Lapkričio 14 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje buvo surengta dar viena diskusija apie Lietuvos ir Lenkijos santykius - Lietuva – Lenkija: europinė santykių dimensija. Šiuo susitikimu pradėtas diskusijų, skirtų dabartinės situacijos Europoje analizei, ciklas.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com