…I wypuściłbym na Europę patrole mongolskich opryczników, aby nahajami z byczej skóry, strzegły wolności słowa, i nie dopuszczały przemocy jednego z tych słów nad drugim. Bo nie to wydaje mi się najważniejsze w życiu, jakie kto ma przekonania, a to jedynie - by każdy je mógł swobodnie wypowiadać. Józef Mackiewicz. Gdybym był chanem… Kultura, 1958
Šių metų rugsėjo 15 d. Vilniaus rotušėje forume „Lietuviai XX amžiaus I pusės Vilniuje: kas atmintina?“ pranešimą perskaitė autorius dr. Bronius Makauskas, istorikas, diplomatas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius emeritas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys.
Apie tai jau informavome mūsų skaitytojus.
Lietuvos santykis su Lenkijos įvykdyta mūsų sostinės ir Pietryčių Lietuvos aneksija ir Vilniaus atsiėmimas tragiškomis Lietuvai aplinkybėmis jau neblogai ištyrinėtas bei tapęs švietimo dalimi mokyklose. Tačiau laikotarpis po aneksijos, kuris atspindi lietuvių pasipriešinimą okupacijai, patirtas represijas bet ir nepaprastai sumanias formas lietuvybės palaikymo, jų kultūrinio augimo jau mokyklose neaptariami, nors čia rastume puikius pavyzdžius tautinio solidarumo, patriotizmo gijas reikalingas ir nūdienos Lietuvai. Tiesa, pastaruoju laikotarpiu ryškėja tendencija tiek Lietuvos istoriją ignoruojančių politikų, tiek siaurame rate „dvaro istorikų“, o ir dalies žurnalistų tarpe, minimą problematiką atpasakoti pagal lenkų istoriografijos teiginius. Nes jeigu nenutylėsi karčią mūsų santykių patirtį, tai neva tai gali stigmatizuoti gerus Lietuvos ir Lenkijos santykius. Tokios kalbos ir veiksmai stebina ir neramina. Menkina ir mūsų partnerės Lenkijos gebėjimus suvokti ir atskirti Lietuvosvalstybinius ir tautinius interesus nuo nelojalios savai valstybei propagandos. Be to, šis naivus postringavimas nukelia mus į SSRS okupacijos laikmetyje privalomą laikysena „didesniojo brolio“ atžvilgiu, ištrinant iš viešo net mokslinio diskurso ne vien šį mūsų praeities pažinimo procesą, įšaldant ir paliekant, kaip sprogmenį ateities kartoms, sprogmenį kurio nebūsim išmokę nukenksminti, nežinodami jo sudėties.
Od piątku do niedzieli odbywał się w Wilnie w Domu – muzeum Mariji i Jurgisa Šlapelis‘ów IV festiwal inicjatyw artystycznych „SALVE!“, poświęcony 700. leciu Wilna i 150 rocznicy urodzin Mikasa Petrauskasa.
W minioną niedzielę w wileńskim kościele p.w. Najświętszej Maryi Panny Królowej Pokoju z koncertem muzyki sakralnej wystąpili serdecznie witani wybitni soliści operowi Jovita Vaškevičiūtė i Antanas Zakarauskas przy akompaniamencie Linasa Dužinskasa.
Wczoraj w Ośrodku Kultury w Nowej Wilni odbył się IV festyn białoruskiej pieśni „Białoruś dawna”.
Dziś na Wielkim dziedzińcu Sejmu RL odbył się koncert ukraińskiej trupy teatralnej „Nezazemleni“, działającej w Letnim teatrze w Nalsiai.
Wczoraj w wileńskim kościele p. w. św. Apostołów Filipa i Jakuba koncertem z udziałem solistki Asty Krikščiūnaitė (sopran) i kwartetu wiolonczelistów QUINNCELLI rozpoczął się XIII Międzynarodowy Festiwal Muzyczny św. Jakuba, poświęcony 700. leciu Wilna.
Dziś w Wileńskim Domu Nauczyciela zespoły taneczne z Wilna, Rygi, Kłajpedy, Poniewieża i Kiejdan wystąpiły z obszernym koncertem w darze stolicy na jej 700. lecie.
W roli inicjatora i organizatora święta wystąpił zespół „Šoktinis“ pod kierunkiem Almy Lomsargė.
Dziś w centrum Wilna rozpoczęło się doroczne święto Dni stolicy 2023, łączące wystawiennictwo, kulturę, sport, twórczość i rzemiosło oraz handel. Jest to jeden z największych stołecznych festynów, przykuwający uwagę tysięcy mieszkańców Wilna oraz licznych gości.
26 i 27 sierpnia odbywa się w Wilnie drugi rok z rzędu Międzynarodowy festiwal orkiestr wojskowych krajów NATO „Military Tattoo Lithuania 2023”.
Wczoraj na Placu Ratuszowym w Wilnie z udziałem ambasadora Ukrainy Petro Beshta koncertem pt. Za waszą i naszą wolność uroczyście zaznaczono 32. rocznicę Niepodległości Ukrainy.
Odwiedza nas 199 gości oraz 0 użytkowników.