…Do Mackiewicza nikt nie chciał się przyznać i dlatego, że taki literacko zacofany, i dlatego, że okropny reakcjonista, ale czytali, aż im się uszy trzęsły. Pośród znanych mi polskich literatów nikt tak nie pisał. Szlachcic szaraczkowy, jak go nazwałem, z tych upartych, wzgardliwych, zaciekłych milczków, pisał na złość. Na złość całemu światu, który czarne nazywa białym i nie ma nikogo, kto by założył veto. I właśnie w tej pasji jest sekret jego stylu. Czesław Miłosz. Kultura, 1989
Balta varna, kurios kalbos ir poelgiai nervina tiek savus, tiek svetimus. Tokia etiketė puikiai limpa R.Maceikianecui, labdaros ir paramos fondo "Vilniaus klodai" vadovui bei ką tik įsteigtos draugijos "Pogon" ("Vytis") nariui. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, vienas iš šešių lenkų tautybės politikų, susilaikiusių balsuojant dėl Nepriklausomybės Atkūrimo Akto. Ir vienintelis, kuris vėliau pripažino suklydęs, nesupratęs istorinio balsavimo svarbos. Daugeliu klausimų savitą požiūrį į lenkų tautinės mažumos problemas mūsų krašte turintis Ryšardas Maceikianecas sutiko atsakyti į "Lietuvos žinių" klausimus.
Pavojingas monopolis
- Įvairiuose šaltiniuose nurodyti skirtingi jūsų pavardės ir vardo rašymo variantai. Kaip norėtumėte, kad juos rašytų "Lietuvos žinios"?
- Taip, kaip įrašyta mano pase, o ten nėra junginio "sz" (Ryszard).
- Eina 21-ieji nepriklausomybės metai. Ir lygiai tiek pat laiko, jei ne daugiau, Lietuvos lenkai dėl kažko kovoja - Vilniaus krašto autonomijos, švietimo, žemės grąžinimo. Ar iš tiesų Lietuvos lenkams taip blogai čia gyventi?
- Lietuvos lenkai gyvena savo tėvynėje, todėl savaime aišku, kad niekur mums geriau nebus. Niekur kitur kaip bendrašeimininkiai mes neturėsime teisės į istorinį valstybės paveldą, vien tik Lietuvai būdingą jos lenkų kultūrą. Matau, kaip gyvena pasaulis, kaip kitų valstybių piliečiai per olimpiadą ar kitus tarptautinius renginius, neatsižvelgdami į kalbą, odos spalvą, vieningai demonstruoja didžiulę meilę savo gimtajam kraštui, norą, kad apie jų tėvynę išliktų kuo geresnė nuomonė. Todėl man labai liūdna, kad didelė dalis Lietuvos lenkų yra vedami išsivysčiusiai pilietinei visuomenei nebūdingu keliu. O kad mes patys suvoktume, kas esame ir su kuo reikėtų sieti savo ateitį, reikia laiko.
Czytaj więcej: Lietuvos žinios. Suvokti, kas esame, reikia laiko
Pasisakymas
pateiktas Rytų Europos studijų centrui ekspertų diskusijos metų „Lietuvos užsienio politika: Lietuvos – Lenkijos santykių vertinimai“, skirtai Konstitucijos 220-ųjų metinių progai.
Norėčiau tik pagirti analitinės apžvalgos rengėjus, kad jie, turėdami atitinkamą informaciją, jos pagrindu priėjo išvados, prie kurios turėtų prieiti laisvai mąstantys žmonės.
Visų pirma - kad dabartinis Lenkų rinkimų akcijos monopolis, kaip ir kiekvienas monopolis stabdo ir iškreipia Lietuvos lenkų visuomenės vystimąsi. Svarbu, kad tos išvados taptų plačiau žinomos, todėl kad jau prieš 10 metų Lietuvos lenkų bendruomenės vystimasis faktiškai sustojo ir turi neigiama pagreitį. Ir kaip patvirtinimą norėčiau pacituoti iškilaus vilniečio, rašytojo ir mąstytojo Juozapo Mackevičiaus žodžius: "kad visuomenė galėtų vystytis, ji turi pasižymėti savo pažiūrų ir nuomonių įvairove, lyg plačiai išskleista vėduoklė. Ir kuo daugiau kaip 180 laipsnių ši vėduoklė išskleista, tuo daugiau tai liudija apie visuomenės brandumą, dinamiką, o vadinasi ir apie minties turtingumą. Tuo tarpu stipriai laikoma rankose suskleista greičiau sukelia trumpos lazdos jausmą…"
Czytaj więcej: Lietuvos užsienio politika: Lietuvos – Lenkijos santykių vertinimai
Pokalbį su R. Maceikianecu Alfa.lt pateikia visą, nes tai vienas retesnių atvejų naujosios Lietuvos istorijoje, kai žmogus, nesiryžęs balsuoti (susilaikė) už nepriklausomą Lietuvą, galiausiai tampa savotiška „balta varna“, kalbėdamas visiškai priešingus dalykus nei vyraujanti (ar brukama) Lietuvos lenkų politinio elito dauguma.
Ar Švietimo įstatymo pataisos iš tiesų labai stipriai pablogins (pasunkins) mokinių gyvenimą, kai kuriuos dėstomuosius dalykus teks mokytis lietuviškai?
Kažkas sugebėjo normalų reiškinį propagandiškai apversti aukštyn kojomis. Neva geras lietuvių kalbos mokėjimas gali pabloginti Lietuvos lenkų gyvenimą. Neturiu jokių abejonių, kad toks žingsnis pagerins būsimų suaugusių piliečių ateitį ir jie turės geresnes galimybes konkurencijai Lietuvos darbo rinkoje. O ypač tose srityse, kuriose dabar Lietuvos lenkų beveik neįmatyti – plačiąja prasme kultūroje.
Žiniai: Lenkijos Respublikos Senatui ir kitiems.
Pone senatoriau,
žiūrint š. m. kovo 3 d. televizijos „TV Polonia“ laidą apie Lietuvos savivaldybių rinkimų rezultatus, kurioje Jūs dalyvavote, mus nemaloniai nustebino Jūsų kandžios pastabos Lietuvai, taip pat, kad Jums ryškiai stokojo temos suvokimo ir atsakomybės už savo žodžius pojūčio. Nes Jūs privalote žinoti, kad Rinkimų akcija varžėsi rinkimuose, sudariusi koaliciją su Aльянсом русских. Ir, kad tie rusai, kurie buvo išrinkti pagal Tomaševskio bloko sąrašą – tai pirmiausia Viktoras Balakinas, Maskvos algą gaunantis KGB profesionalus majoro laipsnio karininkas, kuris kartu yra nuolatinis W. Tomaševskio patarėjas, kuris iškart atvirai dėstė Delfi korespondentei, kad jeigu jie, KGB darbuotojai, kaip „specialistai“, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iš karto perimtų valdžią - tai čia jau seniai būtų tvarka - ir, ko gero, ... mirtina tyla.Ir Olga Gorškova, daugelį kartų apdovanota Rusijos valdžios už veiklą jos labui.
Czytaj więcej: Ponui Łukaszui Mariai Abgarowicziui, Lenkijos Respublikos senatoriui
Odwiedza nas 106 gości oraz 0 użytkowników.