LIETUVIŠKAI

2016 m. sausio 15 d. 11 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyko parodos „Lietuvos mokslų akademija: skiriama įsteigimo 75-mečiui“ atidarymas. Parodos ekspozicijoje pristatoma trumpa Lietuvos mokslų akademijos steigimo istorija, ypatingas dėmesys skiriamas krašto mokslo ištakoms, pabrėžiama, jog mokslo centro įsteigimas buvo ilgalaikių mokslininkų pastangų ir darbo rezultatas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai atskleidžia ryškiausias mokslo asmenybes, mokslo institucijų, aukštųjų mokyklų, mokslo draugijų plėtrą.

Czytaj więcej: Paroda, skirta Lietuvos mokslų akademijos įsteigimo 75-mečiui

Sausio 9 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje įvyko Vilniaus forumas. Į forumą susirinkusių sostinės inteligentijos atstovų diskusijų tema buvo valstybės situacija ir inteligentijos vaidmuo Lietuvai iškilusių geopolitinių grėsmių akivaizdoje.

Czytaj więcej: Vilniaus inteligentijos forumas

Stiprus žmogus yra vienas. Henrik Ibsen. „Visuomenės priešas“
Kai viskas dvokia nuo puvimo ir šaukia iš destrukcijos, vieno žmogaus balsas tampa beprasmis. Thomas Bernhard. „Didvyrių aikštė“

Johnas Maxwellas Coetzze knygoje „Blogų metų dienoraštis“ (Diary of a Bad Year), be kita ko, pasakoja ir apie tai, kaip Haroldas Pinteris, pelnęs 2005-ųjų literatūros Nobelio premiją, bet dėl sunkios ligos negalėdamas atvykti į Stokholmą, įrašė savo kalbą, kurioje negailestingai užsipuolė Didžiosios Britanijos premjerą Tony Blairą, reikalaudamas teisti jį kaip karo nusikaltėlį dėl vaidmens Irako kare.

Czytaj więcej: Sąžinės maišto laikas

Sveikiname Jus ir Jūsų artimuosius su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais. Lai Šv. Kalėdų rytas teatneša sėkmę, stiprybę ir viltį. Lai Naujieji tampa gera naujų metų pradžia.

Leidykla „Briedis“ pristato naują knygą – Józefo Mackiewicziaus (1902–1985) romaną „Nereikia garsiai kalbėti“, išleistą serijoje „Vilnius liepsnose“. Daugialypiai lietuvių ir lenkų santykiai Vilnijoje ilgą laiką buvo tabu tema. Iki šiol visuomenė neranda vienareikšmių atsakymų, kuria linkme jie turėtų plėtotis, o vietiniai lenkakalbiai gyventojai susiduria su tapatybės problema. Nesuderinamas atskirų grupių nuostatas gimdo žmonių neišprusimas ir savo praeities nežinojimas. Istorinė tiesa, kad ir kokia karti ji būtų, gali padėti visuomenei pasiekti sutarimą. Unikalią galimybę geriau pažinti sudėtingą daugiataučio ir daugiakultūrio Vilniaus krašto istoriją mums suteikia Józefo Mackiewicziaus – vilniečio, nepaprasto talento rašytojo, tragiškų XX a. įvykių kronikininko – tekstai.