Iš Pimonovų, padedant ir iš šių dienų žmogui (kenčiančiam nuo Alzheimerio ligos), ženkliausias daugiau nei pusę amžiaus priverstinėje emigracijoje Prancūzijoje pragyvenusio pasaulinio garso mokslininko akustiko įnašas. Jie per sunkiausius istorinius kataklizmus išsaugojo nepriklausomos Lietuvos pilietybę, pasą ir pagarbą Lietuvai. Čia L. Pimonovas apsilankė 1994 m., o 1997 m. jau įsteigė Vilniuje Alzheimerio ligos paramos centrą. Šiam centrui iškilusis mokslininkas pavedė valdyti visas lėšas už jam sugrąžintiną nemažą sostinės centre turėtą nekilnojamąjį turtą, žemes.
Po diskusijų, filmų peržiūros, išklausytų pranešimų, konferencija persikėlė į viešą Pilaitės erdvę. Pilaitės miškelyje buvo atidarytas patogesniam gyventojų poilsiui įrengtas Leonido ir jo žmonos Eugenijos (mirė nuo Alzheimerio ligos) vardu pavadintas atminimo takas. Leidžiantis šiuo taku vyko ekskursija stabtelėjant prie šios visais laikais labdaringos gausios Pimonovų šeimos Pilaitėje išlikusio turto, prisimenant ir kitus iškilius jos atstovus. Konferencijos pabaigą vainikavo baigiamosios diskusijos buvusioje dvarvietėje atrestauruotame vėjo malūne.
***
Ikikariniame Vilniuje Leonidui Pimonovui (1908-2000) priklausė vienas pirmųjų kino teatrų, o jo sukurtos aparatūros dėka visoje Lenkijoje buvo rodomi filmai. Jis garso prietaiso kurčnebyliams autorius, akademikas daugelio šalių mokslo įstaigų garbės daktaras.
2011 metais mokslininko Leonido, kuris yra gausios sentikių pomorų pirklių Aleksandros ir Moisejaus Pimonovų giminės atžala – jų sūnaus Vasilijaus sūnus – vardas įrašytas tarp kitų Vilniaus miestui aukojusių labdarių. Pastariesiems Mindaugo ir Vivulskio gatves jungiančiame skvere pastatyta Romo Kvinto obuolio puselę su širdute per vidurį vaizduojanti skulptūra. L. Pimonovui dar 1999 metais suteiktas Lietuvos Respublikos Garbės piliečio vardas. Jis su žmona Eugenija (1910-1996), mergautinė pavardė Starčevska, kilusi iš Vilniaus krašto, kuri buvo priėmusi sentikių tikėjimą, jų prašymu, yra palaidoti Naujininkuose sentikių kapinėse. Jos anksčiau buvo prižiūrimos šios giminės lėšomis.
Išskirtiniais turtais ir labdara garsėjusios sentikių Pimonovų giminės vardas yra įpaveldinti Vilniuje ir anksčiau, bet jau jų pačių iniciatyva. Jiems Vilniaus sentikių Šv. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvėje, Naujininkuose, kuri pastatyta išskirtinai Moisejaus Pimonovo sūnaus Aristarcho pastangomis ir lėšomis, įrengta paminklinė lenta. Dar 1911 metais Vilniaus sentikių pomorų bendruomenę ženkliai rėmę ir jai atsidavusiai tarnavę Pimonovai pageidavo, kad už Aleksandros Pimonovos ir jos vaikų sveikatą būtų „amžinai skaitomas psalmynas“.
Angelė Šarlauskienė
Nuotraukose: konferencija ir Pimonovų Vilnius.
Video filmai: konferencijos fragmentai.