…I wypuściłbym na Europę patrole mongolskich opryczników, aby nahajami z byczej skóry, strzegły wolności słowa, i nie dopuszczały przemocy jednego z tych słów nad drugim. Bo nie to wydaje mi się najważniejsze w życiu, jakie kto ma przekonania, a to jedynie - by każdy je mógł swobodnie wypowiadać. Józef Mackiewicz. Gdybym był chanem… Kultura, 1958

Žiniai: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui;

Lietuvos Respublikos Seimo daugumos lyderiui Ramūnui Karbauskiui

Vilnius, 2017 10 26 d.

Ketvirtoji pramonės revoliucija jau beldžiasi į veržliausių kraštų technologijų duris. Lietuva, kaip ne itin pramoniškas kraštas, šiandien vargu ar gali daryti esminę įtaką visuotinei technologinei-techninei pažangai. Tačiau pilietinės savivaldos srityje mes galėtume būti tarp pirmaujančių europinės kultūros kraštų, realiai įgyvendindami Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Pagrindinių teismų nepriklausomumo principų nuostatas, padėjusias vertybinius pagrindus pilietinei visuomenei išsiugdyti.

Kreipiamės į Jus kaip valstybės vadovę (LR Konstitucijos 77 str.), kurios priedermė rūpintis visų valstybės funkcinių subjektų veikla.

Pagal savo funkcinę paskirtį teismai turi spręsti ginčus dėl teisėtumo ir teisingumo. Tačiau dalis Lietuvos teismų teisėjų savo vaidmenį valstybėje supranta kitaip.

Lietuvos Respublikos kulturos ministrei gerb. Lianai Ruokytė-Jonsson, 2017 08 05 d., Vilnius

Gerb. Ministre,

liepos 4–9 d. Vilniuje vyko Tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“. Koncertų, vykusių  trijose scenose Bernardinų sode ir Bernardinų bažnyčioje, metu beveik visi užsienio ansambliai pristatė programas su savo tautos ir valstybės vėliava (estai, latviai, ispanai, graikai, lenkai, indai ir kt.). Tačiau nė prie vienos scenos nebuvo nei valstybinės, nei istorinės Lietuvos vėliavos.

Vilnius, 2017 04 30 d.

Gerb. Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Kopija: LR Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotojui Justui Džiugeliui; komisijos nariui Antanui Matului.

Žiniai: LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui

Lietuvos banko valdybos pirmininkas, buvęs prezidentės D. Grybauskaitės rinkiminio štabo vadovas Vytas Vasiliauskas 2013 metais spaudoje pareiškė, kad šiuo metu moralės normos Lietuvoje nebegalioja. Praėjo metai, jis kitokių pareiškimų nedarė ir  savo nuomonės matyt nepakeitė. Iš šalies vadovų, politikų ar visuomenės veikėjų neteko išgirsti V. Vasiliausko  nuomonei prieštaraujančių balsų.

Gerb. Ministre, karštai pritariant Jūsų norui apsaugoti Lietuvos miškus nuo nusikalstomų kirtimų, galima tik apgailestauti, kad laikui bėgant, besikeičiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministrams vis labiau buvo tolstama nuo Tautos valia įtvirtintų konstitucinių paminėtų pamatinių principų, vis mažiau kreipiama dėmesio į įstatymų raidę ir dvasią. Tai ypač akivaizdu buvo Kęstučio Trečioko vadovavimo ministerijai laikais. Nors, kaip Jums yra žinoma atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia 1992 metais Tautos referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri įpareigojo mus visus  - piliečius bei valstybės institucijas ir pareigūnus  rūpintis natūralios gamtinės aplinkos apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, neskurdinama augalija ir gyvūnija.

Vilnius, 2016 10 21 d.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorei gerb. Dianai Varnaitei

Gerb. Direktore. Vasaros metu  Jūs priėmėt mane, kalbėjome apie pilkapyną Girdžiūnų miške Buivydžių seniūnijoje.  Susitikimo metu Jūsų vadovaujamo departamento darbuotojas Mečkovskis, informavo, kad miško kirtimų metu apsauginė pilkapyno zona nėra pažaidžiama. Pasirodo jis, švelniai tariant, sakė netiesą.

Wilno, 18 lutego 2016 roku
Redakcji i właścicielowi  „Kuriera Wileńskiego”
„…W środku Europy. Na oczach całego świata. W obliczu ONZetu, papieża i Pana Boga. To, co hitlerowcy robili z organizmami biologicznymi więźniów, tu się robi z duszą tego czy owego narodku” – tak oceniał w roku 1990 pisarz Tadeusz Konwicki działalność i dorobek pisma „Czerwony Sztandar” oraz jego wpływy na umysły i nastroje Litewskich Polaków.
W roku 2003 redakcja „Kuriera Wileńskiego” zorganizowała głośne obchody 50. lecia pisma, na które złożyły się 37 lat dorobku sowieckiego „Czerwonego Sztandaru”, który z naszymi duszami robił to, „co hitlerowcy robili z organizmami biologicznymi więźniów”,  i 13 lat działalności „Kuriera Wileńskiego”.

2016 01 18 d. Vilnius

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui

Dėl informacijos suteikimo

Gerbiamas Premjere,
kaip Jums yra žinoma atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia 1992 metais Tautos referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri įpareigojo mus visus  - piliečius bei valstybės institucijas ir pareigūnus - siekti  atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės.
Galima tik apgailestauti, kad laikui bėgant besikeičiančių vyriausybių, o ypač Jūsų vadovaujamos Vyriausybės veiksmai rodo, kad vis labiau tolstama nuo Tautos valia įtvirtintų paminėtų pamatinių principų, vis mažiau kreipiama dėmesio į Pagrindinio įstatymo raidę ir dvasią, vis labiau sąmoningai gilinama praraja tarp valdininkijos ir tiesiog piliečių, paminant jų teises, garbę ir orumą.

2015 12 21 d. Vilnius
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui Gerb. Romui Valentukevičiui

Prašymas

2012-06-05 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė, kad Vilniaus rajono merė Marija Rekst grubiai pažeidė tarnybinę etiką, įdarbindama administracijos direktorės pareigoms sesers dukterį  Liuciną Kotlovską.

Vilnius, 2015 gruodžio 09 d.
Lietuvos Respublikos prezidentei Gerb. D. Grybauskaitei
Dėl šmeižikiškų  Dainiaus Žalimo, Konstitucinio Teismo pirmininko, ir kitų pareigūnų, prasimanymų

2008 m. rugsėjo 5 d. Varšuvoje Karališkuosiuose rūmuose įvyko tarptautinė konferencija – apskritas stalas, skirtas 1990 metų įvykiams aptarti bei Sąjūdžio – Solidarność tuometiniams kontaktams įvertinti. Lietuvai atstovavo: V. Landsbergis, V. Čepaitis, Č. Okinčic, A. Kubilius, E. Zingeris bei  B. Kuzmickas. Konferencija rengė Lietuvos istorijos institutas, bendradarbiaujant su atitinkama Lenkijos institucija. Konferenciją vedė Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis Č. Laurinavičius.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com