…Zróżnicowany narodowościowo kraj nasz stanowi część Litwy hi­storycznej - i nas - ludzi mego pokolenia - wychowywano jako Li­twinów, oczywiście w tym znaczeniu, w jakim był Litwinem Mickie­wicz, gdy wołał: „Litwo, ojczyzno moja”. Marian Zdziechowski. Idea polska na kresach, 1923

2016 01 18 d. Vilnius

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui

Dėl informacijos suteikimo

Gerbiamas Premjere,

kaip Jums yra žinoma atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia 1992 metais Tautos referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri įpareigojo mus visus  - piliečius bei valstybės institucijas ir pareigūnus - siekti  atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės.
Galima tik apgailestauti, kad laikui bėgant besikeičiančių vyriausybių, o ypač Jūsų vadovaujamos Vyriausybės veiksmai rodo, kad vis labiau tolstama nuo Tautos valia įtvirtintų paminėtų pamatinių principų, vis mažiau kreipiama dėmesio į Pagrindinio įstatymo raidę ir dvasią, vis labiau sąmoningai gilinama praraja tarp valdininkijos ir tiesiog piliečių, paminant jų teises, garbę ir orumą.

2015 12 21 d. Vilnius
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui Gerb. Romui Valentukevičiui

Prašymas

2012-06-05 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė, kad Vilniaus rajono merė Marija Rekst grubiai pažeidė tarnybinę etiką, įdarbindama administracijos direktorės pareigoms sesers dukterį  Liuciną Kotlovską.

Vilnius, 2015 gruodžio 09 d.
Lietuvos Respublikos prezidentei Gerb. D. Grybauskaitei
Dėl šmeižikiškų  Dainiaus Žalimo, Konstitucinio Teismo pirmininko, ir kitų pareigūnų, prasimanymų

2008 m. rugsėjo 5 d. Varšuvoje Karališkuosiuose rūmuose įvyko tarptautinė konferencija – apskritas stalas, skirtas 1990 metų įvykiams aptarti bei Sąjūdžio – Solidarność tuometiniams kontaktams įvertinti. Lietuvai atstovavo: V. Landsbergis, V. Čepaitis, Č. Okinčic, A. Kubilius, E. Zingeris bei  B. Kuzmickas. Konferencija rengė Lietuvos istorijos institutas, bendradarbiaujant su atitinkama Lenkijos institucija. Konferenciją vedė Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis Č. Laurinavičius.

Administracinė byla Nr. A502-2696/2011 Procesinio sprendimo kategorija 16.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 15d. Vilnius .

Lietuvos  vyriausiojo   administracinio  teismo   teisėjų  kolegija,   susidedanti   iš  teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacini skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Teodoros Staugaitienės skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl įsakymų pakeitimo, teisėjų valstybinės pensijos ir palūkanų priteisimo.

2015 06 22 d. Vilnius
Lietuvos istorijos instituto Mokslo tarybos pirmininkui gerb. Artūrui Duboniui
Lietuvos istorijos instituto Vyriausiajai buhalterei  gerb. Marytei Maskaliūnienei

Žiniai: Konstitucinio Teismo pirmininkui  gerb. Dariui Žalimui

2015 m. gegužės 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas keturiems mėnesiams išdėstė 912,30 EUR sumą, kurią aš privalau sumokėti Lietuvos istorijos institutui už bylinėjimosi išlaidas byloje, kurioje bandžiau apginti savo garbę ir orumą, ryšium su šmeižikiškais prasimanymais, paskelbtais knygoje „Solidarność – Sąjūdis: początek strategicznego partnerstwa. Sąjūdis – Solidarność: strateginės partnerystės pradžia“, kurios autorius yra Lietuvos istorijos institutas.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com