…Genezy koncepcji mojej skłonny jestem dopatrywać się w założeniach politycznych W. Ks. Witolda: obydwa państwa utworzyły wówczas związek, który upodobnić można do dwóch ludzi opartych wzajem plecami, a zwróconych twarzami w przeciwległe strony. Wielkie Księstwo Litewskie na wschód, Korona na zachód. W ten sposób każde z tych państw miało zabezpieczone tyły. Nic oczywiście nie stało na przeszkodzie, aby działać miały, zależnie od okoliczności, w jednym kierunku wspólnie. Józef Mackiewicz. Prawda w oczy nie kole, 2002

Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei istorinėje Acheno rotušėje gegužės 9 d. įteiktas garbingas tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas. „Politikos Oskaru“ vadinamas apdovanojimas prezidentei skirtas už Lietuvos indėlį siekiant ES vienybės ir visos Europos ekonominio stabilumo. Savo indėlį į ekonomikos teoriją D. Grybauskaitė įnešė dar toli gražu iki to, kai net svajonėse Lietuvai nesišvietė euroatlantinė integracija...

„Štai pradeda sesuo, lyg Bibliją atvertusi pilvotą „Kapitalą“, apie Marksą, Engelsą... Net prie prasčiausio oro, šitų knygų aš, žinoma, neskaičiau“ (И вот сестра разводит, Раскрыв, как Библию, пузатый „Капитал“, О Марксе, Энгельсе... Ни при какой погоде Я этих книг, конечно, не читал.), – dar 1924 m. rašė didis rusų poetas Sergejus Jeseninas. 1988 m. šiais mąstytojais rėmėsi ne vienas rimto mokslinio darbo autorius.

M. Mažvydo bibliotekoje galima pasiskaityti prezidentės Dalios Grybauskaitės disertacijos autoreferatą, kurį 1988 metais išleido Visuomeninių mokslų akademija prie TSKP Centro Komiteto. Mokslinio darbo tema: „Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšys asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime“. („Взаимосвязь общественной и личной собственности в функционировании личного подсобного хозяйства : автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата экономических наук“).

Ne visi gal ir žino ar prisimena, kas tas asmeninis pasodybinis ūkis yra. Tai 60 arų sklypas, kurį sovietinė valdžia kolūkiečiams leisdavo naudoti savo reikmėms. Miestelėnai tokios prabangos nebuvo nusipelnę. Dažniausiai buvo kuičiamasi 6 arų priemiestiniuose sodų sklypuose, plotuose, nevertuose disertacijų.

Sunku pasakyti, ar Karlo Markso bei Frydricho Engelso raštuose daug pavyktų rasti medžiagos apie pasodybinį ūkį ir jo reikšmę pasaulinei proletariato pergalei, tačiau disertacijos autorė remiasi ir šiais klasikais. „Metodologinį ir teorinį šio tyrimo pagrindą sudaro K. Markso, F. Engelso, V. I. Lenino kūriniai, nuostatos ir išvados, kurios išdėstytos naujojoje TSKP programoje, partijos XXVII suvažiavimo, TSKP plenumų nutarimuose, SSRS Konstitucijoje, Pavyzdiniuose kolūkių įstatuose bei kiruose partijos ir vyriausybės sprendimuose, skirtuose socialistinės nuosavybės formoms gerinti agrariniame sektoriuje“, – rašoma D. Grybauskaitės disertacijos autoreferate.

Disertacijos autorė, grįsdama pasirinktos temos svarbą, tvirtina, kad partiniai ir vyriausybiniai organai nevienareikšmiškai žvelgė į pasodybinius ūkius. Būta recidyvų, kai buvo griaunami šiltnamiai ar ištrypiama auginama žemės ūkio produkcija. Esamos sąlygos, teigia disertacijos autorė, verčia pereiti nuo stichiškai besivystančio reiškinio prie intensyvaus pasodybinių ūkių įtraukimo į visuomeninės gamybos procesą. Juolab kad tarybų Lietuvoje šie ūkiai buvo išplitę daug plačiau nei likusioje Sovietų Sąjungoje. Pasodybinis ūkis net peraugo į gerokai aukštesnę vystymosi stadiją – iš tik savo reikmėms ir poreikiams dirbančio, pradėjo linkti į prekybinį, t. y. iš savo veiklos ėmė gauti pajamas. Tokia naudinga patirtis esą galėtų būti pritaikoma ir kituose SSRS regionuose.

Vis dėlto disertacijos autorė mato ir teigiamų, ir neigiamų šių ūkių plėtros pusių. Viena vertus, pasodybiniuose ūkiuose galima naudotis pačiais paprasčiausiais „darbo ginklais“. Marksistinė-lenininė filosofija net svarstydama tokius paprasčiausius reiškinius, koks turėtų būti darbas kastuvu, grėbliu arba žemės arimas kuinu, vartodavo, kaip matoma, karinę terminiją. „Įvairūs darbo įrankiai leidžia numatyti įvairią darbo psichologiją, įvairias darbo santykių kombinacijas. Šios formos socializme yra įvairios ir besikeičiančios“, – teigia D. Grybauskaitė.

Tačiau, apgailestauja autorė, privati nuosavybė yra eksploatacijos šaltiniu arba objektu. Ką ir kaip daryti, kad ta eksploatacija neiškreiptų šviesios socialistinės tikrovės, disertacijos autorė nedetalizuoja. Matoma daugiau teigiamų, o ne neigiamų pasodybinių ūkių pusių. Darbas juose, o ir gerokai mažesniuose kolektyviniuose soduose, turi ne tik teigiamų ekonominių (dalinis, o kartais ir esminis, apsirūpinimas maisto produktais visuotinio deficito sąlygomis), bet socialinių funkcijų. „Pasodybiniai ūkiai atlieka kaimo jaunimo darbinio auklėjimo ir profesinio rengimo funkciją, tampa savotiška saviraiškos forma kaimo, o ypač miesto gyventojams, kai proceso metu naudojami visuomeniniai-psichologiniai tradicinio valstietiško darbo organizavimo privalumai“, – rašoma disertacijoje. Minimi ir kiti teigiami tokio ūkio ir darbo jame bruožai – šeimininko jausmo formavimasis, kūrybinių žmogaus gebėjimų pasireiškimas, naudingai praleistas laisvalaikis ir pan.

Jau nekalbant apie tai, kad daugiau kaip pusę pasodybinių ūkių produkcijos sudarė pieninės-mėsinės gyvulininkystės produktai. Kaip jau minėta, tai buvo svarbu pusiau badaujančioje „nugalėjusio socializmo valstybėje“.

Šis 20 puslapių autoreferatas neatskleidžia visos mokslinės darbo vertės. O ir straipsnis apie jį tėra iliustracija, kokiais absurdiškais ir ideologizuotais laikais teko gyventi daliai šalies gyventojų.

Buvo baisesnių disertacijų pavadinimų
Oficialioje D. Grybauskaitės biografijoje rašoma, kad, būdama devyniolikos, Lietuvos valstybinėje filharmonijoje pradėjo dirbti kadrų inspektore. Po metų išvyko mokytis į Leningrado universitetą, kur vakariniame skyriuje studijavo politinę ekonomiją. Tuo pačiu metu dirbo kailių fabrike darbininke.

Baigusi studijas ir įgijusi ekonomisto bei politinės ekonomijos dėstytojo kvalifikaciją, grįžo į Vilnių. Kelis mėnesius dirbo „Žinijos“ draugijos prie tuometinės Mokslų Akademijos moksline sekretore. 1983–1984 m. dirbo Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja, 1985–1990 – Politinės ekonomijos katedros dėstytoja, skaitė politinės ekonomijos ir pasaulio pinigų istorijos kursą. 1988 m. eksternu apgynė mokslinį darbą Maskvos visuomenės mokslų akademijoje. 1993-aisiais Lietuvos mokslo taryba pripažino šioje akademijoje apgintą darbą ir Daliai Grybauskaitei suteikė socialinių mokslų daktaro laipsnį.

„Tokia sąvoka – pasodybinių ūkių – egzistavo. Ir tokios temos buvo nagrinėjamos. Tačiau tikrai būta ir socialinių mokslų disertacijų su daug blogesniais pavadinimais“, – teigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas prof. Povilas Gylys, kuriam nebuvo sakoma, kas yra aptariamos disertacijos autorius, o tik klausta, ar Lietuvos Respublikos institucijoms reikėjo sovietiniu laikotarpiu apsigintas ideologizuotas disertacijas pripažinti?

„Tas nagrinėjimo objektas buvo, bet buvo ir griežtos ideologinės ribos, už kurių negalėjai žengti, – tęsė P. Gylys. – Pats asmeniškai pabėgau į abstrakcijų sritis – kibernetiką, ekonomikos teoriją. Reikia pripažinti, kad ne visi tai galėjo padaryti.“

„TSKP spindulių šviesoje“
Lietuvos mokslo taryba (LMT) yra nostrifikavusi Vilniaus universiteto prof., buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko (KT) Egidijaus Kūrio disertaciją. „TSKP mano, kad dabartiniame etape strateginė politinės sistemos vystymosi linija susideda iš tarybinės demokratijos tobulinimo, vis didesnės tarybinės savivaldos įgyvendinimo, aktyvaus ir realaus darbo liaudies, darbo kolektyvų dalyvavimo visuomeninių klausimų sprendime“, remdamasis Komunistų partijos XXVII suvažiavimo nutarimais, dėsto būsimasis teisės mokslų daktaras E. Kūris disertacijoje „Teisėdaros proceso demokratizavimas kaip tarybinės liaudies socialistinės savivaldos tobulinimo veiksnys“, kurią 1988 metais apsigynė Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete. E. Kūris, atsispyręs nuo K. Markso, F. Engelso ir V. Lenino fundamentaliųjų kūrinių, įrodo, kad tikroji savivalda įmanoma ne tik prie nugalėjusio komunizmo ir socializmo, sunykus valstybei ir perėjus prie komunistinės visuomeninės savivaldos, bet ir tame etape, kai tarybinė liaudis dar tik buvo pakeliui į komunistinę šviesią rytdieną.

Disertacijos autorius savo tyrimus grindė ne tik marksizmo-leninizmo klasikais, bet ir tyrimų rezultatais, kuriuos kiek anksčiau buvo pateikęs respublikinėje mokslinėje konferencijoje „Aktualūs valstybės statybos ir teisės klausimai TSKP XXVII suvažiavimo šviesoje“

Dar vienas buvęs KT teisėjas Armanas Abramavičius 1991 metais taip pat baigė aspirantūrą Maskvos M. Lomonosovo universitete ir apgynė daktaro disertaciją „Baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi uždraustomis individualios darbinės veiklos rūšimis“. Šių laikų skaitytojui tokia disertacijos tema gali būti visiškai nesuvokiama, o tos „uždraustos individualios darbinės veiklos rūšys“ yra ne kas kita, o vadinamoji spekuliacija. Už pigiau pirktą ir brangiau parduotą daiktą, tai, kas šiandien vadinama verslu, sovietinė valdžia negailestingai bausdavo.

„Šio darbo naujovė ir vertė yra ta, kad disertantas į uždraustas veiklos rūšis žvelgė iš besikeičiančių ekonominių santykių pozicijos. Be to, pirmą kartą baudžiamosios teisės moksle nagrinėjami faktoriai, leidžiantys pagrįsti kai kurių veiklos rūšių draudimą“, – rašoma disertacijos recenzijoje.

Naujasis daktaras atskleidė sąvokos „stambiu mastu“ (tikriausiai, grobstymo) subtilumus bei teikė teorinius siūlymus, kurie leistų dekriminalizuoti kai kurią individualią komercinę veiklą. Jau ėjo net ne „perestroikos“, o artėjo nepriklausomos Lietuvos laikai.

Chrestomatine jau yra tapusi Tomos (Tamaros) Birmontienės disertacijos „Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje“ (1989 m.) istorija.

T. Birmontienė, ne kartą komentavusi profesorės vardo ir mokslinio laipsnio suteikimo peripetijas, teigė, kad jokių problemų šiais klausimais nematanti. „Tai buvo reformų laikotarpis, kai profesorių vardai buvo suteikti ne tik man, bet ir dar dešimčiai žmonių, tačiau tuos dalykus turėtų išaiškinti universiteto atstovai. O mokslinį laipsnį gavau tikrai ne už tą disertaciją, su kuria atsisveikinau labai greitai po parašymo ir visiems laikams, o už straipsnius apie sveikatos teisę, kurie nuo 1996 metų buvo skelbiami pasaulinio masto medicinos leidiniuose, pavyzdžiui, „European health law“ , – sakė T. Birmontienė.
Šie dabartinės KT teisėjos tvirtinimai gerokai stebino LMT atstovus. Jų teigimu, tik už teisės mokslų daktaro disertaciją „Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje“, o ne už jokius kitus nuopelnus, T. Birmontienei suteiktas teisės mokslų daktarės vardas valstybiniame Maskvos M. Lomonosovo universitete. Ši disertacija 2000 metais buvo nostrifikuota LMT. Ir net du kartus, o tai išimtinis atvejis Lietuvos mokslo istorijoje. LMT specialistai su ironija prisimindavo, kad pirmąsyk ši disertacija, kurios autorė nelabai nori net jos prisiminti ir vadina „primesta istorinių aplinkybių“, buvo pripažinta kaip humanitarinių (istorijos srities) mokslų darbas, o kiek vėliau dar kartą peržiūrėtas ir nostrifikuotas į teisės mokslo darbą.
2013-05-17 07:01

Alfa.lt

Skaitykite daugiau: Grybauskaitės disertacija apie kolchozinio gyvenimo įvairovę – įnašas į europinį ekonomikos mokslą | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/15136692/grybauskaites-disertacija-apie-kolchozinio-gyvenimo-ivairove-inasas-i-europini-ekonomikos-moksla#ixzz3hqcsEAxe

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com