Dar gerokai iki Didžiosios Velykų savaitės, kovo 25-ąją Varšuvoje iškilmingai buvo atidarytas tradicinis 16-asis tarptautinis Liudviko van Beethoveno Velykų festivalis. L.van Beethoveno festivalis beveik vienmetis su Vilniaus festivaliu. L.van Beethoveno festivalis savo istoriją skaičiuoja nuo 1997-ųjų.
Pirmieji septyni festivaliai buvo surengti istorinėje Lenkijos sostinėje - Krokuvoje, po to festivalis persikėlė į dabartinę sostinę – Varšuvą. Peržvelgiant visų įvykusių festivali istoriją, galimai akivaizdžiai pastebėti, kaip tolygiai didėjo festivalio reikšmė Lenkijos kultūros gyvenime. Dabar festivalis – vienas iš svarbiausių muzikos forumų Europoje, apimantis ne tik koncertus, bet ir parodas, meistriškumo kursus, mokslinius simpoziumus. Visas pasaulio muzikos įžymybes, pasirodžiusias festivalio scenose, būtų sunku išvardyti, tačiau mums ypač malonu, kad tarp festivaliuose dalyvavusių pasaulio žymiųjų minimas ir maestro Saulius Sondeckis.
Festivalį rengia Liudviko van Beethoveno draugija (kaip pagrindinis rengėjas) kartu su Lenkijos nacionaline filharmonija, taip pat su Varšuvos miesto savivaldybe bei Lenkijos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, kurios yra pagrindiniai finansuotojai.
Tačiau drąsiai galima sakyti, kad pagrindinė festivalio organizacinė figūra yra ponia Elžbieta Penderecka, L.van Bethoveno draugijos pirmininkė ir festivalio generalinė direktorė, legendinio Kšyštofo Pendereckio žmona ir labai žinoma bei itin gerbiama Lenkijos kultūros veikėja, kurią galima drąsiai vadinti Lenkijos kultūros ambasadore. Be jos politinio svorio, tokio aukšto lygio festivalį būtų sunku įsivaizduoti.
Kiekvienas festivalis sulaukia daugybės privačių rėmėjų paramos. Šiemet festivalį remia tokios mega-įmonės, kaip ORLEN, GAS system, BMW, tarp festivalio rėmėjų ir globėjų – pasauliniai viešbučių tinklai, kaip Radisson, žinomi stambūs žiniasklaidos organai.
Kiekvienas iš festivalių pasirinkdavo kokią nors vieną temą ar esminį motyvą. Karas ir taika – toks šiųmečio festivalio motto. Anot festivalio organizatorių, tokia tema aktuali ir mūsų nūdienai, mus supančiam pasauliui, kuris kunkuliuoja konfliktai nuo artimųjų Rytų iki Afrikos, ne menkesnį nerimą kelia ir per senąją Europą nusiritę ekonominiai-finansiniai ir socialiniai kataklizmai.
Visų laikų muzikos kūrėjų kūrybines mintis kaitindavo aplinkui vykę kariniai konfliktai, ne vienas kompozitorius karo siaubui ir taikos lūkesčiui išreikšti muzikos garsais pasitelkdavo visą savo kūrybinę išmonę ir fantaziją. Muzikinės batalijos nuo Heinricho Ignazo von Biberio (17 a. Austrų kompozitorius) iki L.van Beethoveno ir Dmitrijaus Šostakovičiaus nuolat skamba koncertų ir festivalių repertuaruose. Ši tema tampriai siejasi ir su L.van Beethovenu bei jo kūryba. Karų, konfliktų ir politinių kataklizmų atmosfera persunktas kompozitoriaus gyvenamasis laikotarpis – didžioji prancūzų revoliucija, Prancūzijos-Prūsijos karai, valstybių (tame tarpe Lietuvos ir Lenkijos) žlugimas, Napoleono karai, pagaliau – iš to kylantis visuomenės lūkestis geresnėms permainoms, filosofinės utopistinės idėjos apie lygybę ir brolybę, visa tai rado atgarsį ir Beethoveno kūryboje.
Karo ir taikos tema išties ryškiai atsispindi ir šiųmečio festivalio programoje. Jau pirmasis opusas, nuskambėjęs kovo 25-osios vakarą buvo L.van Beethoveno simfoninis paveikslas-batalija „Velingtono pergalė arba Mūšis prie Vitorijos“ op. 91. 1813 metų kūrinys dedikuotas tuometiniam būsimajam Anglijos karaliui Jurgiui IV-am ir skirtas pažymėti istorinei jungtinių anglų ir ispanų pajėgų pergalei prieš Napoleono Bonaparto armiją prie Vitorijos šiaurės Ispanijoje.
Šis kūrinys muzikos kritikų ir istorikų veikiau apibūdinamas ne kaip koncertinis žanras, o kaip muzikinė iliustracija tuo metu madingoms dioramoms („nejudančio“ kino prototipas) „įgarsinti“. Išties šiame opuse gausu batalijas menančių garsinių efektų nuo šautuvų poškėjimo, trimitų šaukinių, būgnų tratėjimo iki galingų kanonadų sprogimų. Pati muzikinė medžiaga nepasižymi originalumu, gausu citatų - tame tarpe anglų himno. Vis dėl to bendrame festivalio atidarymo koncerto kontekste batalija nuskambėjo nelauktai originaliai ir „šviežiai“. Ir nors kanonadų šūvių imitavimui nebuvo pasitelktas Beethoveno amžininko Johanno Nepomuko Mälzel‘io techninis išradimas panharmonikonas, puikioje Nacionalinės filharmonijos salės akustikoje šūviai buvo pakankamai šiurpūs ir paveikūs.
Gal dėl to, kad scenoje matėme azartiškai muzikuojanti jaunimą – Beethoveno akademijos orkestrą, kuriam dirigavo taip pat jaunosios kartos dirigentas – 28-ių Clemens Schuldt iš Vokietijos. Atidarymo vakaro solistai buvo taip pat jaunosios kartos muzikai - 2011 metų P. Čaikovskio konkurso laureatai – pianistas Daniilas Trifonovas, smuikininkas Sergejus Dogadinas ir violončelistas Narekas Haknazarjanas. Visi trys su orkestru atliko L.van Beethoveno trigubą koncertą C-dur op.56.
Taigi, jaunosios muzikų kartos pasirodymas festivalio atidaryme tarsi suteikia simbolinę, tegu ir utopišką viltį, kad pasaulio jaunoji karta ras tarpusavy daugiau bendros kalbos nei jų tėvai ir seneliai.
Bus tęsinys