…Symbolem ciemnoty politycznej, głupoty mas, symbolem krótkowzroczności, jakiegoś specyficznego chamstwa, ciasnoty nieprawdopodobnej, obłędu nieomal - niech służy fakt następujący: oto nad Wilnem, nad lotniskiem Porubanku, błyszczy czerwona gwiazda bazy sowieckiej. Straszliwy cień czerwonego terroru pada na życie, mienie i sumienie chrześcijańskiej ludności. Tymczasem ludność ta nie ma nic lepszego do roboty, jak tłuc się wzajemnie po własnych świątyniach, tłuc do krwi podczas modłów, spierając się o to - czy w kościołach katolickich śpiewane być mają pieśni w języku polskim, czy litewskim!!! Józef Mackiewicz. Prawda w oczy nie kole, 2002

Spalio 21 dieną Subartonių kaime, šalia Merkinės, Varėnos rajone buvo surengta Subartonyse gimusio žymaus kalbininko, etnologo, polonisto ir lituanisto, visuomenės veikėjo Jano Karlovičiaus (1836-1903) atminimo šventė, skirta jo gimimo 175-osioms metinėms. Jos metu buvo atidengtas J.Karlovičiui skirtas paminklas – iš medžio išdrožta stela su užrašais lietuvių ir lenkų kalbomis. 

Subartonys – tai tas pats kaimas, kur gimė lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius, tokiu būdu Subartonys gali didžiuotis dviem įžymiais savo žmonėmis. J.Karlovičius žinomas kaip vieno didžiausių lenkų kalbos žodyno, studijų apie lietuvių kalbą autorius. Jo gyvenimas ir veikla – puikus pagarbaus požiūrio į lietuvių tautą, kalbą ir kultūrą pavyzdys.

Gimęs Subartonyse, J.Karlovičius mokėsi Vilniuje, Maskvoje, Paryžiuje, turėjęs dvarą kitoje nei gimtinė vietoje – Višniave, 100 km į rytus nuo Vilniaus, dabartinės Baltarusijos teritorijoje, J.Karlovičius ten visą dešimtmetį gyveno, rinko lietuvių tautosaką, domėjosi etnografine buitimi, taip pat dirbo ir lenkų kalbos tyrinėjimo darbus. Spalvinga jo gyvenimo ir muzikinė pusė: Vilniuje mokėsi groti fortepijonu ir violončele, griežė Maskvos universiteto simfoniniame orkestre, aprašė daugelį nežinomų muzikos instrumentų, Varšuvoje įsteigė su Vilniumi susijusio lenkų kompozitoriaus S.Moniuškos kūrybos tyrinėjimo sekciją. Jo sūnus – žymus lenkų kompozitorius Mečislovas Karlovičius.

Paminklą J.Karlovičiui sukūrė liaudies meistras iš Druskininkų Antanas Česnulis. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo, Varėnos rajono vicemeras Vidas Mikalauskas, Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona, Lenkų instituto Vilniuje direktorė Malgožata Kasner.

Vakaronės metu šių eilučių autorius pristatė kalbininko J.Karlovičiaus sūnaus kompozitoriaus Mečislovo Karlovičiaus pasaulinės reikšmės kūrinį „Lietuvišką rapsodiją“, kurioje skamba ir dzūkiškų dainų melodijos. Jas atpažino ir Subartonių bendruomenės žmonės.

Renginio rėmėjai: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, Lenkų institutas Vilniuje, Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondas, Varėnos rajono savivaldybė.
  
Saulės nutvieksta popietė Subartonyse tapo gražia lietuvių ir lenkų tautų istorinio ir kultūrinio bendrumo paminėjimo švente.

Nuotraukose: paminklas Janui Karlovičiui Subartonių kaime; atminimo šventės svečiai.

 

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com