Su dviračiu mašinos nepavysi, panašiai su esamu Lietuvos mąstymo būdu Danijos nepavysi. Dar LR Prezidentas Valdas Adamkus sakė jog Lietuvai prisijunti prie sėkmingiausių šalių svarbu pakeisti savo kultūrą. Naujasis kultūros ministras vietoj Lietuvos kultūros – mąstymo transformavimo į Vakarietišką pirmu darbu pradėjo rusiškos rytietiškos kultūros – mentaliteto apologizavimu bei prorusiškos baleto trupės turo reklama.

Lietuvių kalboj daug slaviškų skolinių patekusių per okupacijas ar Rusijos įtaką. Kalba tiesiogiai formuoja mąstymą. Lietuvių kalba yra slavizuota, kurianti šios vartotojams slavišką mentalitetą, pasėkoj slavišką pragyvenimo lygį.
Lietuvos BVP auga, tačiau kitų šalių faktinis BVP auga taip pat, jei dar ne sparčiau, pasėkoj Lietuvos ekonominė pozicija palyginime su sėkmingiausiomis šalimis yra stabilus trypčiojimas vienoj vietoj daugelį metų. Neturime jokio kultūrinio, mentalinio postūmio kuris išstumtų Lietuvą nuo stagnacinės - vidutinių pajamų spąstų pozicijos. Lietuva savo vystymesi jau prarado apie 5 metus, šaly formuojasi prarasta karta.Lietuvos poliklinikos dar nėra desovietizuotos, tikrinant akis naudojamas stendas su rusiškomis raidėmis, kirilica. Kiekvieną kartą praeinant medicininę jautiesi apsilankęs Rusijoj, čia 35 m. po nepriklausomybės. Šiokios raidės, šioks mentalitetas, pasėkoj vidutinių pajamų spąstai.
Iracionali mokesčių reforma pakartoti Estijos ekonominę katastrofą?
Labiausiai ekonomikos augimą, pasėkoj didesnį biudžeto pajamų surinkimą skatintų žemi pajamų bei pelno mokesčiai. Tobulam pasauly jei Lietuva pritaikytų 0 mokestį pajamoms, tiek darbuotojams tiek įmonėms, tuomet ilgalaikiu laikotarpiu Lietuvos ekonomika patirtų didžiausią ekonominį bumą istorijoj. Priminimui Vokietija neseniai paskelbė apie pelno mokesčio mažinimą.
Tuo tarpu Lietuvos politikai vadovaujasi dažnai ne ekonomikos mokslu bet savo politine ideologija įgavusia religijos formą, kas tradiciškai sukelia neigiamaspasekmes valstybei.
Papildomų lėšų kurių nori valdantieji galima surinkti pakeliant PVM tik 1 proc. Tačiau šitai netinka kairiesiems, nėra ideologinės lygybės kurią šitaip populiarino kairiųjų stabas Marksas gyvenęs nuo pašalpų, parazitavęs sėkmingus žmones. Dar negerai jog sėkmingi žmonės neliks nubausti už savo racionalumą, darbštumą, ilgą, sunkų darbą, pasitelkiant įnovatyvumą. Pavydas užima svarią vietą kai kurių kairiųjų keršto fantazijose, dalis turi zoologinį priešiškumą sėkmingai kuriantiems, dirbantiems talentams.
Lygybės nėra gamtoj bet kairėji garsėja šituo jog dažnai eina prieš gamtą. Jau bandė keisti upių kryptis, augino kukurūzus šiaurės platumose. Tačiau savirefleksijos stoka šiuos stumia atgal link eksperimentų su Lietuvos likimu.Šiandien raginama didinti algos apmokestinimą uždirbantiems daugiau. Pasiūlymas yra nukopijuotas tiesiai nuo Kremliaus mokesčių reformos, įvykdytos pasėkoj invazijos Ukrainon.
Lietuvai itin svarbu pritraukti talentus, kurie dirbtų aukštos pridėtinės vertės gamyklose. Šios gamyklos Lietuvoj neinvestuoja didele dalimi dėl talentų trūkumo. Talentai nesirenka Lietuvos pagrinde dėl mažų algų. Nuspręsta šias algas apmokestinti dar labiau bei talentai uždirbtų dar mažiau.Pasiturintys gali sėkmingai prisidėti sumokant daugiau mokesčių biudžetan apmokestinant brangių daiktų ar patarnavimų vartojimą.
Sėkmingos, nuolat augančios ekonomikos esmė yra racionalus Vakarietiškas mentalitetas, žemas apmokestinimas pajamoms, pelnui bei didesnis apmokestinimas vartojimui bei ypatingai prabangos prekėms. Turtingieji taip pat galėtų mokėtų didesnes baudas už greičio viršijimą ar pan. taikant vienodą procentą nuo pajamų.
Panašūs mokesčių pakeitimai kurie siūlomi Lietuvai jau yra įgyvendinti Estijoj, šios ekonomika katastrofinėj būsenoj.
Kitas itin didelis pajamų šaltinis yra nustoti stambiu mastu švaistyti jau esamus biudžeto pinigus. Pavyzdžių yra daugybė, paminint bent keletą;
Vilnius paskelbė jog skirs net apie 80,000 eur. grafyti atvaizdams jog informuoti apie gamtos saugojimą. Grafyti esamam geopolitiniam kontekste didžiausias prioritetas? Vilnius taip pat nusprendė užblokuoti investicijas į miesto centrą (kas padidintų biudžeto pajamas) bei šen saugoti ruskij mir supuvusias lūšnas, priedo šitam išleidžiant didžiulius pinigus. Klaipėdoj tęsiamas Vakarietiško senamiesčio niokojimas, ką tik nugriautas dar vienas istorinis senovinis pastatas. Išsaugotas Vakarietiškas paveldas gausina turistų kiekį, kas didina biudžeto pajamas. Lietuva turi mažiausiai Vakarietiško paveldo tarp Baltijos šalių, pasėkoj turi menkesnį turistų kiekį.
Provincijoj masiškai statomi baseinai, stadionai bei dar neaišku kas. Milijonai yra iracionaliai taškomi į kairė, į dešinę. Priedo visų šių statinių išlaikymui kasmet liks išleidžiamos papildomos didžiulės sumos, kas laiduos Lietuvos užstrigimą vidutinių pajamų spąstuose ilgiems dešimtmečiams.
Ukrainiečiai pasakojo jog prieš 2022 m. invaziją Marijupolio meras vietoj apkasų įrenginėjimo skyrė pinigus fontanų įrenginėjimui. Šiandien šis miestas pusiau sugriautas bei Rusijos okupuotas.
VU vis dar kviečia studijuoti rusų kalbą (kiek Lietuvos rusifikavimas kainuoja biudžetui?), čia šen pačiam fakultete kuris organizavo vajų sustabdyti Lietuvos stojimą į NATO 2000 – aisiais. Gal kas gali VU informuoti apie karą Ukrainoj bei Rusijos imperinius įtakos vajus prisidengiant rusų kalba.
Ankstesni valdantieji irgi nevengė tvarkyti ekonomikos pagal ideologinius principus. Priėmė įstatymą pagal kurį stambios įmonės privalės priimti į savo valdybas asmenis pagal lyties kvotas, t.y. įmonės privalės priimti į darbą ne geriausius nuo geriausiųjų bet pagal kvotas. Šituo būdu korporatyviniame pasauly yra naikinama meritokratija kurianti įmonėms bei valstybei sėkmę, klestėjimą. Tik geriausi nuo geriausiųjų gali sukurti aukštesnę pridėtinę vertę.
Panašias įvairias kvotas jau taikė sovietinė Rusija, pasėkoj ši patyrė ekonominę krizę bei žlugo. Kol Lietuva užsiiminėjo nebinarine įtrauktimi jie/jos, kinai susikoncentravę pradėjo dominuoti pasaulinėj auto pramonėj bei sėkmingai plečia savo dominavimą į kitas ekonomikos sritis. Nebinarinės „civilizacijos“ laukia ekonominė katastrofa jei greitai nepakeisti kurso.
Lietuvai turėti veržlų ūkio augimą, išsprūsti nuo vidutinių pajamų spąstų, yra atsikratyti ideologinio požiūrio į ekonomikos valdymą, t.y. pradėti taikyti mokslinius principus. Svarbu sugrąžinti meritokratiją, mažinti pajamų, pelno apmokestinimą ar bent šio nedidinti, labiau kelti vartojimo mokesčius, ypatingai prabangos prekių.

*

Lietuvoj vis dar yra rajonai bei maršrutai kaip Rusijoj, kai tarpukariu Vakarietiška Lietuva turėjo valsčius bei linkmes.
„35 metai po tarybų valdžios nudusimo, Kaune vis dar yra “mikrorajonai”. Next: vajenkomatai, namų valdybos, liaudies deputatų tarybos, liaudies draugovės štabai, kompartijos gorkomai ir rajkomai, ВЦСПС, ЛТП, КПЗ, УВД, МПС ЛитССР, dar gal ir Vykdomasis komitetas ir liaudies teismas.“ A.U.

Klausimas, su kokiu mentalitetu patenkama į vidutinių pajamų spąstus?