…Genezy koncepcji mojej skłonny jestem dopatrywać się w założeniach politycznych W. Ks. Witolda: obydwa państwa utworzyły wówczas związek, który upodobnić można do dwóch ludzi opartych wzajem plecami, a zwróconych twarzami w przeciwległe strony. Wielkie Księstwo Litewskie na wschód, Korona na zachód. W ten sposób każde z tych państw miało zabezpieczone tyły. Nic oczywiście nie stało na przeszkodzie, aby działać miały, zależnie od okoliczności, w jednym kierunku wspólnie. Józef Mackiewicz. Prawda w oczy nie kole, 2002

Daug šimtmečių Lietuva vos gyvavo įvairių valstybių-okupančių sudėtyje, pamiršo savo išdidumą, pamiršo, ką reiškia mokėti valdyti save. Dabar gyvename vidinės nesantaikos, apkalbų, sumenkėjimo aplinkoje. O gyvenimas su savo reikalavimais veržiasi į priekį. Tai kas gi yra tas grynuolis, kuris vis tik parodo tikrą, teisingą, mums reikalingą kryptį, kad išliktumėm? Kas pamato, kuris istorijos etapas yra pamokantis, bet pamirštas ir privalo būti paryškintas, kurios didžiųjų mūsų išminčių pamokos yra skirtos būtent mums?

Tai entuziastai. Jiems nereikia skaičiuoti darbo valandų, jiems nereikia nurodytų temų, jiems nereikia valstybės finansavimo. Jie tiesiog dirba, ir stipriausias jų jausmas yra pareiga savo valstybei.
Toks pareigos vedamas ūkininkas Gintautas Šapoka gyvena netoli Altyaus, atsidavęs, tylus, tikras. Paskutiniu metu jis savo lėšomis išleido knygas: “Vilniaus klausimas 1918-1922 Liudininkų akimis”; “Kovos dėl Vilniaus Liudininkų akimis”; paskutinioji – Jono Basanavičiaus “Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose. Lietuvių raštas Jo Šventenybei popiežiui Pijui X ir visiems Romos katalikų Bažnyčios kardinolams”.
Jos visos atskleidžia pamirštą ir labai sunkią Lietuvos valstybės atkūrimo pradžią. Šį laiką turime išstudijuoti iki smulkmenų. Visiems patinka didžiuotis gilia Lietuvos praeitimi nuo jūros iki jūros, dižiaisiais kunigaikščiais, tačiau nedaug kam norisi aiškintis ir suprasti, kodėl ir iš ko kyla šiandieniniai nesklandumai Lietuvos viduje su lenkakalbiais, su kaimynais, neištariama priežastis, nedrįstama apginti mūsų istorijos, savanorių aukų, nusileidžiama mums nepalankiam istorijos interpretavimui. Kol šito klausimo neišspręsime, stovėsime vietoje, laukdami kaimynų pritarimo.
Labai sudėtinga? Bet teisinga.
Knygą Jono Basanavičiaus “Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose” bus galima įsigyti maždaug po savaitės Vilniuje, Sąjūdžio būstinėje Gedimino pr. 1 ir Versmės leidykloje, esnačioje prie autobusų stoties.

Nuotraukoje: Gintautas Šapoka

Birutė Biekšienė

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com