…Zaszedł bowiem podczas ostatniej wojny ciekawy paradoks historyczny na terenie Wschodniej Europy. Od Petsamo po Morze Czarne, wszystko co było demokratyczne z pochodzenia, a więc narody chłopskie jak Białorusini, Ukraińcy oraz te państwa, które zdobyły sobie niezależność niejako „rękami czarnymi od pługa”, Finlandia, Estonia, Łotwa, Litwa, uznały za wroga nr 1 - Związek Sowiecki. W jednolitym łańcuchu; jedynie „szlachecka” Polska i „kapitalistyczne” Czechy za wroga nr 1 uznały Trzecią Rzeszę, a z Sowietami zawarły przymierze. Józef Mackiewicz. O pewnej, ostatniej próbie i o zastrzelonym Bubnickim. Kultura, 1954

Vilnius, 2021 m. spalio 30 d.
Gerb. Agilai Barzdienei, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerei
Skundas
Gerb. Kanclere, reaguodamas į gautą 2021-(be datos) Nr. (lD-4226)-2D-Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus patarėjos, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas Dijanos Gavrilovos laišką dėl mano 2021. 09.08 d. jau devintą kartą pasiųsto Prezidentui prašymo suteikti informaciją, skundžiu atsakymo autorės veiksmus Jums. Man atsiųstas atsakymas ne tik nesuteikia jokios informacijos, pagal pateikto prašymo turinį, bet tiesiog neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos dėl teisės gauti informaciją bei įstatymų reikalavimų ir gerosios praktikos dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose.

Esu tos nuomonės, kad tęsiama D. Grybauskaitės laikų ydinga praktika, besireiškianti visišku piliečių kreipimųsi ignoravimu. Šiuo metu, kai vis dažniau vykdomi valdančiųjų partijų atstovų nepamatuoti žodiniai išpuolių prieš Prezidentą, atmestinai reiškiama Prezidento kanceliarijos pozicija piliečių atžvilgiu įgauna negatyvią prasmę. Tai mažina pasitikėjimą Prezidento institucija ir pačiu prezidentu Gitanu Nausėda.
Ką ir kaip darė įtariama bendravimu su KGB, kaip teigia žiniasklaidos šaltiniai, buvusi marksizmo – leninizmo propagandistė D. Grybauskaitė – tas, manau, neturi būti kelrode žvaigžde dabartiniam nepriklausomam Prezidentui.
Be to gana primityviai skamba Prezidento kanceliarijos argumentai, kad Lietuvos Respublikos piliečiui teisėtai prašant gauti informaciją, Prezidentūros darbuotojai turi vadovautis ne Konstitucija ir įstatymų reikalavimais, o vidiniu Prezidentūros dokumentu, skirtu jos darbuotojams - Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklėmis. Tuo labiau taisyklėmis, kurias dar 2009 m. patvirtino minėta abejotinos reputacijos buvusi prezidentė D. Grybauskaitė. Apgailėtina, kad institucijos vidinio naudojimosi taisyklės prasilenkia tiek su Konstitucijos 25 str. nuostatomis, tiek su Lietuvos Respublikos 2021-06-30 įstatymo Nr. VIII-1524 Dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų normomis, tiek ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo reikalavimais. Rengiant atsakymą žiniasklaidos priemonės subjektui, reikėtų vadovautis ir Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymu.
Atmestinai parašyti pareiškėjui laiškelį, kad su jo prašymu susipažinta, o į pakartotinius prašymus dėl informacijos suteikimo be jokios pagarbos įstatymui ciniškai teigti, kad pareiškėjui jau atsakyta, yra pareiginio neįgalumo simuliavimas, o ne patikėtos funkcinės kompetencijos vykdymas. Tokios patyčios negali būti skatinamos darbuotojo pareigine alga. Joks aukščiau paminėtas įstatymas bei teismų praktika nenumato, kad vietoj prašomos išsamios informacijos pareiškėjui būtų pranešama, kad su pareiškimu susipažino kažkokie nežinomi asmenys.
Blogiausia tai, kad po ilgalaikio susirašinėjimo atsiranda pagrindas manyti, jog nuo Prezidento slepiama informacija apie antikonstitucines išmokas iš Valstybės biudžeto sovietmečio ir naujajai nomenklatūrai. Prezidentui žinant, kad visuomenėje minėti neteisėtumai kelia nepasitenkinimą, tikėtina, jog jis ramia sąžine ir lengva ranka nepasirašinėtų Valstybės biudžetą tvirtinančių aktų. Ypač nejauku turėtų būti Prezidentui, kai jam pateikiamas įstatymo tekstas, kuriame numatyta didinti antikonstitucines išmokas sovietmečio teisėjams ir prokurorams. Tokia situacija ne tik silpnina Prezidento poziciją, bet Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 straipsnio kontekste jis tampa pažeidžiamu.
Kitas dalykas, kad Prezidentūroje galimai nėra atitinkamo lygio teisininko, kuris sugebėtų suvokti Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos įstatymų turinio esmę. Tokiu atveju problema turi būti išprasta kuo greičiau, nes nuo to labai kenčia piliečių pasitikėjimas šalies Vadovu.
Manau, kad verta taip pat įsisąmoninti, kad antikonstitucinių išmokų iš Tautos uždirbtų lėšų mokėjimas sovietmečio ir naujai nomenklatūrai yra ne tik teisinė, bet ir didžiulė moralinė problema. Prezidentas tokių negatyvių reiškinių valstybėje tiesiog negali toleruoti. Ypač dabar, kai apie ketvirtadalis piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, o dalis žmonių (pagal viešosios informacijos priemonių pranešimus), badauja tiesiogine to žodžio prasme, kai trūksta lėšų sveikatos apsaugai, švietimui ir kultūrai.
Atkreipdamas dėmesį į pateiktas negeroves mūsų valstybėje ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 str., prašau Jus suteikti visuomenei rūpimą informaciją – kokios aplinkybės trukdo Prezidentui laikytis duotos Tautai priesaikos būti visiems vienodai teisingu ir ignoruoti LR Konstitucijos (29 ir 52 str.) nuostatas, draudžiančias taikyti privilegijas, kurios taikomos sovietmečio ir naujajai nomenklatūrai, skiriant greta socialinio draudimo pensijų kitas (dažnai daug didesnes už teisėtą pensiją) antikonstitucines išmokas iš Tautos uždirbtų biudžeto lėšų? Kokių tikslų siekiama dar labiau didinant Lietuvos piliečių socialinę atskirtį, skatinant tokiu būdu piliečių emigraciją ir Tautos nykimą? Ir apskritai – ką turi daryti piliečiai tokioje situacijoje, kai nei Prezidentas, nei Vyriausybė nekreipia dėmesio į Konstitucijos reikalavimus, laužydami duotą priesaiką ir pamindami rinkiminius pažadus?

Ryšard Maceikianec - Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

***

Atsakymas: Neatsakė.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com