Šių metų gegužės 6 d. prieš LR Seimą įvyko protesto mitingas, kurio šūkis pirmiausia buvo „už valstybinę kalbą“. Tačiau tai buvo ir paramos Lietuvos valstybingumui bei jos teritorijos vientisumui išraiška. Akstinas tam – įstatymų projektai, kuriuos pateikė pokomunistiniai socialdemokratai ir vadinamoji tomaševskininkų frakcija, siekdami įtraukti į vartojimą, o kartu ir į lietuvių kalbos abėcėlę, papildomas raides, kad būtų galima vienodai rašyti vardus ir pavardes bei vietovardžius ir Lietuvoje, ir Lenkijoje.

Czytaj więcej: Ar taip reikia ginti lietuvių kalbą?

Šių metų pradžioje leidykla 3SMedia Sp. z o. o., Varšuva, išleido Januszo Korwino Mikke Istoriją pagal Korwiną. Tai rinkinys, į kurį sudėtos publikacijos, amžių sandūroje pasirodžiusios dienraštyje „Najwyższy Czas!“ („Aukščiausias laikas!“)”, kurio steigėjas ir vyriausiasis  redaktorius 1990–2007 m. buvo šios knygos autorius.

Nors jau rašėme apie Istorijos pagal Korwiną pasirodymą ir jos turinį, tačiau verta prie jos grįžti dar kartą. Ir visų pirma dėl ten išsakytų minčių, dėl kitokio, panašaus į Jerzy Giedroyco požiūrio į Lenkijos istoriją („Lenkijos istorija yra viena iš melagingiausių, kokias žinau“), feljetonų, tiesiogiai susijusių su Lietuva, ir knygos autoriaus  asmenybės bei pažiūrų, paremtų libertarianizmo ideologija (prašom nepainioti su „mūsišku“ liberalizmu, atstovaujamu kelių grupių, kurios tik turtėja vogdamos), vertybe laikančia didžiausią laisvę, tradicinę šeimą ir moralę, o geriausia visuomenės valdymo forma – monarchiją ar kitas nesubiurokratėjusio ir nesukolektyvinto valdymo formas, įskaitant ir gerą diktatūrą. Nes mano, kad (…) demokratija visada kvailinanti, demoralizuojanti ir nepaprastai brangi. J. K. Mikke yra aršus visokių socializmų – su žmogišku, su lenkišku ar europietišku veidu – priešininkas.

Ši politinės minties kryptis mūsų šalyje nėra viešai atstovaujama, tad ir dėl šios priežasties su ja verta susipažinti.

Czytaj więcej: Laisvo žmogaus mintys

…”Norėtusi atkreipti paprastų lenkų, ypač Lietuvos lenkų dėmsesį, kad mamos vienodai moko: meluoti nemandagu. Niegrzecznie”. Vytautas Landsbegis. Susikalbėkime su savo lenkais. Vilnius, 2012.

Visada malonu rašyti apie palankius dalykus, apie taurius ir veiklius žmones, vertus sekti jų pavyzdžiu. Tai  sustiprina, pakelia dvasią ir paakina imtis gerų darbų.

Deja, šalia laisvų ir taurių žmonių matome ir tuos, kurie sąmoningai meluoja, naudodamiesi einamomis pareigomis ima kyšius, o viešai daug ir tuščiai kalba apie patriotiškumą, taip demoralizuodami savąją aplinką savo dviveidiškumu, nesąžiningumu ir nebaudžiamumu. Tai savotiška žmogiškojo silpnumo apraiška, kuri visų pirma žemina taip besielgiančius asmenis, nors jie ne visada geba tai suprasti. Šis žmogiškasis netobulumas ypač žeidžia dabar, kada plačiai atsiveriantis pasaulis sukuria neribotas galimybes pozityviai veiklai, tiktai įdomios tiesios skleidimui.

Czytaj więcej: Neapykantos ir pasipūtimo liga

Pone Vygantai Švoba, šių metų vasario 28 d. man teko kreiptis su prašymu į premjerą Algirdą Butkevičių, kad jis ir dabartinė koalicija nustotų pažeidinėti Konstituciją ir nepagarbiai elgtis su piliečiais.
Rašiau ponui A. Butkevičiui, o atsakymą gavau iš Jūsų. Ir blogiausia, kaip supratau iš atsakymo, kad Jūs neinformavote premjero net apie akivaizdžius Konstitucijos pažeidimus. Vadinasi, Konstitucija ir toliau bus pažeidžiama ir savaime plėtosis teisinis nihilizmas. Dėl to pirmiausia mane ir nuliūdino Jūsų atsakymas. Tad net neišeina Jums už jį padėkoti, nors galiu pasirodyti nemandagus.

Czytaj więcej: Pone Vygantai Švoba, manęs netenkina Jūsų atsakymas

Š.m. kovo 20 d.  Venclovų namuose – muziejuje Laisvasis universitetas (LUNI) pradėjo susitikimų ir paskaitų ciklą „Pamiršti Vilniaus veidai“. Pirmasis susitikimas buvo skirtas vienam iš žinomiausių Vilniuje gyvenusių rašytojų – Jozefui Mackevčiui (Józef Mackiewicz). Apie J. Mackevčiaus gyvenimą ir veiklą klausytojams papasakojo šių eilučių autorius.

Czytaj więcej: Jozefo Mackevičiaus – iškilaus Vilniuje gyvenusio veikėjo asmenybės priminimas