LIETUVIŠKAI

Rietavas, 2013.09.13 d.
Draugija „Motulės delnuos“ dirba penkti metai. Jos tikslai: analizuoti, skleisti informaciją apie daugiavaikes šeimas ir Jų problemas, atstovauti ir ginti daugiavaikes šeimas, o ypač Mamas, dorai išauginusias 5 ir daugiau vaikų, valstybinėse institucijose bei organizacijose, teikti socialinę bei dvasinę paramą ne tik Rietavo savivaldybėje, bet ir kituose rajonuose gyvenančioms daugiavaikėms Mamoms. Propaguojame daugiavaikių šeimų, dorai auginančių vaikus pavyzdį. Nerimą kelia netinkamas valstybinių įstaigų požiūris į daugiavaikes Mamas, dorai išauginusias 5 – 6 vaikus, nuvertinamas Jų atsakingas ir pasiaukojantis darbas.

Czytaj więcej: Draugijos "Motulės delnuos" rūpesčiai

Skiriu Jūratei Statkutei de Rosales

Suskambo vėl Europoj varpas:

Kam pirmą grūdą subrandino varpos,

Kieno pirmasis laivas plaukė,

Kas Baltijos pakrantėj dainą traukė,

Kas tie istorijos pirmuonys,

Kur Skandija ir gudų palikuonys?

Czytaj więcej: Gėlė istorijos - žolyne

Keli visuotinai žinomi faktai
Dėl ekonominės krizės 2010–2011 m. pensininkai mūsų šalyje gavo 20 proc. sumažintas senatvės pensijas. Nuo 2012 m. sausio mėn. vėl buvo pradėtos mokėti į 2009 m. lygį grąžintos pensijos, tada prezidentė D. Grybauskaitė viešai priminė Vyriausybei, kad ir valstybinės pensijos, papildomai mokamos tam tikroms asmenų grupėms kartu su senatvės pensijomis, taip pat turi būti pradėtos mokėti visu dydžiu. Mieste kalbėta, kad pas prezidentę apsilankė kažkuris jos kolegų iš Vilniaus partinės mokyklos, primygtinai prašęs, kad minėtos viso dydžio pensijos būtų mokamos ir privilegijuotiesiems. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė puolė ieškoti pinigų...

Czytaj więcej: Daugiavaikės motinos, privilegijos ir tylinti visuomenė

Kiekvienas aktyvus visuomeninis judėjimas ieško savo tiesiausio kelio į tikslą. Po „Pro Patrios“ vėliava susibūrę žmonės neskuba „gelbėti“ Lietuvos. Jų kandidatų nematėme politiniuose rinkimuose, jie nedalyvavo piketuose, kai buvo protestuojama prieš nesąžiningą FNTT pareigūnų pašalinimą iš pareigų, nesimatė „Pro Patrios“ vėliavų, kai vyko akcijos prieš blogai tiriamus Garliavos įvykius, nebuvo išsakyta aiški pozicija dėl E.Kusaitės bylos. Kita vertus, skaitome labai taiklius Vytauto Sinicos ir Pauliaus Stonio straipsnius apie juvenalinės justicijos buldozerį bei dešiniųjų jėgų krizę Lietuvoje, matome gausias jaunimo pajėgas, kai vyksta piketai už lietuvybės įtvirtinimą.

Czytaj więcej: V.Radžvilas: Einame per istoriją kaip per minų lauką (I)

Pranešimas skaitytas konferencijoje Stalinizmas Lietuvoje 1944 – 1953 m.: režimas ir visuomenė, 2013 m. birželio 6 d. Pranešime keliamas teiginys, kad lenkų padėtis Lietuvoje buvo skirtinga nuo kaimyninėse sovietinėse respublikose gyvenusių lenkų padėties ir apibūdinamos priežastys, kodėl taip buvo.

Lietuvos lenkų bendruomenės bruožai
Geografiniu aspektu lenkų bendruomenę galima suskirstyti į dvi dalis: 1) Rytų ir Pietryčių Lietuvoje gyvenę lenkai, kurių padėtis XX a. pirmojoje pusėje buvo stabili ir privilegijuota, tačiau Antrojo pasaulinio karo ir pirmaisiais sovietinės reokupacijos metais jų situacija sparčiai radikalėjo; 2) Lietuvos Respublikoje (Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės ir kt.) gyvenę lenkai, kuriuos siekta asimiliuota (lituanizuoti).

Kiekybiniu požiūriu lenkų bendruomenė Lietuvoje buvo didžiausia etninė bendruomenė Lietuvoje, nors neprilygo Vakarų Ukrainos ar Vakarų Baltarusijos lenkų bendruomenėms. 1944–1945 m. Lietuvoje gyveno 300–330 tūkst. lenkų, kurių dauguma jų telkėsi Rytų ir Pietryčių Lietuvoje. Vilniuje ir Vilniaus, Trakų, Švenčionių ir Zarasų apskrityse Antrojo pasaulinio karo pabaigoje gyveno 260–270 tūkst. lenkų.