…Całkowitej prawdy nie zna żaden człowiek na tym świecie. To co my, ludzie, nazywamy „prawdą” jest zaledwie jej szukaniem. Szukanie prawdy jest tylko możliwe w wolnej dyskusji. Dlatego ustrój komunistyczny, który tego zakazuje, musi być siłą rzeczy – wielką nieprawdą. Znalazłszy się tedy w świecie uznającym wolność jednostki i wolność myśli, winniśmy czynić wszystko, aby nie zacieśniać horyzontów myślowych, ale rozszerzać; nie zacieśniać dyskusji, a ją poszerzać. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962

Prieš kelias dienas portalas Delfi.lt, remdamasis žurnalisto Jerzy Haszczyńskio straipsniu laikraštyje „Rzeczpospolita”, pateikė informaciją „Naujas Lenkijos kritikos kirtis Lietuvai“, pranešdamas šalies visuomenei apie tai, kad Lietuva kaltinama nacionalizmu, antilenkiškumu ir tautinių mažumų teisių ribojimu. Pirmasis skaitytojo komentaras, pasirodęs po publikacija Facebooke, buvo nepaprastai išraiškingas savo tonu ir žodžiais konstatavimas, kad jis niekina tuos nesibaigiančius lenkų kaltinimus. Būtume linkę su tuo sutikti ir padėti tašką, jeigu J. Haszczyńskio straipsnyje nebūtų manipuliuojama viešąja nuomone iškraipant prielaidas, kurios veda prie melagingų išvadų, kartu skatinant stereotipinį mąstymą ir žadinant žemiausius nacionalistinius jausmus.

(...)praradus valstybės suverenumą – gelbėti minties suverenumą. Jozef Mackevič

Pasibaigus šių metų prezidento rinkimams D. Grybauskaitė jau kitą dieną pavadino juos istorine pergale. Tam tikra prasme su tuo reikia sutikti – viskas, kas buvo vakar, jau priklauso istorijai. Tačiau pažyminys „istorinis“ vartojamas veikiau tuo atveju, kai kalbama apie teigiamai vertinamus lūžinius įvykius, todėl kyla tam tikrų abejonių, ar Istorija norės D. Grybauskaitės perrinkimą priskirti teigiamiems, o tuo labiau lūžiniams istoriniams įvykiams tik dėl to, kad būtent ji dar penkerius metus užims valstybės vadovo vietą.

Ketvirtadienį Seimas dar nepriėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, apie kurias labai daug rašė žiniasklaida ir ypač “Delfi”, nes daugiau nei pusė parlamentarų po pietų tikriausiai nuėjo pogulio, tad pataisoms priimti paprasčiausiai nepakako balsų. Labai dėl to džiaugiausi, tačiau suprantu, kad džiaugtis teks neilgai, nes D.Radzevičius kartu A.Žilinskiene kažkokiu būdu taip išplovė Seimo nariams smegenis, kad didelė dalis jų, panašu, nesupranta, kokios bus tikrosios svarstomų pataisų pasekmės ir ko jų autoriai iš tikrųjų siekia.
O esmė labai paprasta: priėmus A.Pitrėnienės priežiūroje rengtas pataisas, bus sujaukta dabartinė sistema, atsiras nauja, iš esmės biudžeto lėšomis finansuojama biurokratinė ir niekam nereikalinga organizacija, o viltys apie etišką žiniasklaidą Lietuvoje bus palaidotos tikriausiai jau negrįžtamai. Dėl to nukentės ne tik žiniasklaida, bet ir visa Lietuvos visuomenė.

Naujo tyrimo rezultatai atskleidė, jog LLRA kontroliuoja 85 proc. (paklaida 11.21 proc.) lenkų kalba mokančių švietimo įstaigų Vilniaus rajono savivaldybėje ir 40 proc. (paklaida 14.2 proc.) Vilniaus miesto savivaldybėje. LLRA perima šių įstaigų kontrolę į partinę veiklą įtraukdama jau esamus jų vadovus arba pakeisdama juos sau lojaliais asmenimis. Labiausiai tikėtina, jog pagrindinis švietimo įstaigų politizavimo motyvas – siekis kontroliuoti lenkų švietimo bendruomenę bei patį švietimą lenkų kalba.

Per praėjusius metus Lietuvos piliečiai buvo vadinami runkeliais ir patvoriniais. Pokomunistinis socialdemokratas Bronius Bradauskas skelbė, kad Lietuvos gyventojai yra kvaili (vargšai, nes kvaili), aiškiai pamiršęs, kad būtent valdantieji atsako už visuomenės gerovę ir kad būtent jie paskirsto bendrai sukurtą nacionalinį produktą, neproporcingai didelę dalį pasiskirdami sau.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com