…Komuniści, jeszcze z doświadczenia wojny domowej wiedzą, że niczym tak się nie przyciąga i nie wiąże ze sobą nacjonalizmu, jak popieraniem jego nienawiści do innego narodu. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962

Replika. Mokslininkų piketas Drukuj
Autor: rm   
Środa, 02 listopada 2016

Spalio 28 diena Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, priešais LR Vyriausybės rūmus įvyko mokslininkų piketas, kurio tikslas buvo atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į sunkią materialinę jų padėtį. Pagrindinio susirinkusiuosius vienijančio šūkio tikslas – pasiekti, kad būtų padidinti atlyginimai, kurie, ypač jaunų mokslininkų, yra itin maži ir negali garantuoti tinkamų oraus gyvenimo sąlygų.

Vis dėlto piketo organizatoriai, be abejonės, sąmoningai nelietė pagrindinės mokslininkų problemos – antikonstitucinių privilegijų teikimo mokslininkams, sulaukusiems pensinio amžiaus. Šiandien šiuos antikonstitucinius senatvės pensijų priedus, mokamus 500 LT dydžio valstybinių pensijų pavidalu, gauna dauguma sovietinių mokslo kandidatų, neatsižvelgiant į jų mokslinius ir didaktinius pasiekimus, neatsižvelgiant į tai, kuo jie užsėmė – mokslu ar pseudomokslu, ką dėstė – matematiką ir lietuvių kalbą Vilnius universitete ar marksizmą–leninizmą Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kurioje, be kitų, dėstė ir mokėsi tokie žymūs mūsų laikų veikėjai kaip D. Grybauskaitė, Z. Vaigauskas, G. Kirkilas ir kiti.

Tai vadinamasis „kyšis už tylėjimą ir besąlygišką paramą valdžiai“, todėl vyresniosios kartos mokslininkai, kurie jau gauna minėtas antikonstitucines išmokas arba netrukus tikisi jas gauti, pikete nedalyvavo. Jų paprastai nematyti ir viešajame gyvenime ar diskusijose apie esamą valstybės būklę ir tai, ką joje reikia keisti. Tai nepaprastai geras būdas įveikti nepaklusniuosius, sukurti atskirtį tarp vyresniosios ir jaunos kartos bei puiki priemonė manipuliuoti mokslininkų bendruomene.

Mažai žinomas, bet įdomus faktas yra tai, kad panašios antikonstitucinės privilegijos netaikomos nė vienoje mūsų kaimyninėje valstybėje ES narėje – nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Lenkijoje. Pastarosiose ir kitose valstybėse antikonstitucinių privilegijų, paveldėtų iš sovietinio laikmečio,  buvo atsisakyta kitą dieną po nepriklausomybės paskelbimo.

Todėl pirmiausia kyla pagrindinė mokslininkų bendruomenės vidaus dilema: ką rinktis – ar būti politikų bei įvairių vadovų vergais, o senatvėje, lojaliai elgiantis, surinkus atitinkamas rekomendacijas ir pabučiavus reikiamą ranką, gauti antikonstitucinį senatvės pensijos priedą, ar būti laisvais žmonėmis ir tarnauti už orų atlyginimą išimtinai Mokslui. Rinktis turi patys mokslininkai. (rm)