…My, Wilnianie…(…) Tuśmy wrośli od wieków, w tę Ziemię Wileńską i nikt jej obrazu z serca nam wyrwać nie jest w stanie. I po największej nawet burzy, ci z nas, co się ostali, zdrowi czy ranni, z okopów, lasu czy piwnic, z zagranicy, czy tylko z domu, wrócimy do swej ziemi i będziemy ją orać. Józef Mackiewicz. Gazeta Codzienna, 1939

Lenkų rinkimų akcijos vadovų politinė avantiūra PDF Drukuj
Autor: Arkadijus Vinokuras   
Wtorek, 01 lipca 2014

Kalbu apie vietinių ir kai kurių Lenkijos politikų eskaluojamą nacionalistinę avantiūrą. Nesenai viename socialiniame tinklapyje buvau paklaustas: „Kodėl mūsų lenkai skundžiasi priespauda ir kviečiasi pagalbon prieš rinkimus ES aukštus pareigūnus?“. Atsakiau, kad niekuo nepagrįstą konfliktą provokuoja tam tikros grupės žmonių interesas. Tai etniniu pagrindu sukurta Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kurios lyderis V.Tomaševskis žino tik vieną savo, kaip „politiko“ pateisinimo būdą – kelti sumaištį nieko bendro su tikrove neturinčių nacionalistinių, tik šį kartą lenkiškų, idėjų pagrindu.

Tik šiuo būdu V.Tomaševskis gali sau ir bendražygiams garantuoti politinį išlikimą. Žinoma, remiantis nuosavos nomenklatūros ir mažiau išsilavinusių, lengvai manipuliuojamų vietinių lenkų bendrapiliečių sluoksniais. Tik tiek ir nieko daugiau.

Kitais svarbiais Vilniaus rajono reikalais jis domisi, ko gero, mažiau. Pavyzdžiui, kaip LLRA paaiškins savo rinkėjams, kodėl Vilniaus rajone klesti korupcija žemėtvarkoje? Tuojau pareikalausite faktų? Vilniaus rajone gražinta 81,3 proc. visos žemės. Per penkiolika metų. Tačiau tai vyko ir vyksta „per kraujus“, korupcinius skandalus, nuvariusius į kapus ne vieną lietuvį ir lenką.

Net kai teismų sprendimai nurodė jiems tas žemes gražinti, teismų sprendimai nebuvo vykdomi. Senieji žemių savininkai baigia išmirti. Ar šito laukiama?

Todėl vienintelis būdas nusiplauti nuo atsakomybės ir nukreipti dėmesį nuo tikrųjų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose matomų neūkiškumo ir nesiskaitymo su rajonų gyventojais faktų yra užsiimti įžūloku šmeižtu apie vargšus, nacionalistinėje lietuvių priespaudoje kenčiančius lenkus.

Bet džiaugiausi, kai koalicija “V.Tomaševskio blokas” laimėjo tiek daug vietų Vilniaus tarybos rinkimuose. Mat tas laimėjimas paneigia LLRA kuriamą mitą apie nelaimingus, jokių politinių teisių neturinčius vietinius lenkus. Tačiau, nenustebins, kai V.Tomaševskio blokas, susidėjęs su daug mažiau balsų gavusia ir jau anksčiau savivaldybėje save korupciniais skandalais diskreditavusia partija „Tvarka ir teisingumas“, atneš į savivaldybę neskaidrią politinę kultūrą.

Šis blokas ir toliau tęs sumaištį bei nekompetenciją miesto valdyme. Juk Vilniaus rajone metų metais, kaip minėta, Lenkų rinkimų akcija nesusitvarko. Todėl ir pirmieji žingsniai „gavus valdžią“ bent pradžioje nemaloniai prajuokino. Turiu galvoje liūdnai pagarsėjusį memorandumą.

V.Tomaševskis kalba ne apie konkrečius sprendimus, reikalingus spręsti įsisenėjusias problemas kur tik nedursi pirštu. Nekalba apie tinkamus savivaldybėms valdyti rinkos ekonomikos modelius, kurie padėtų skaidriau ir efektyviau siekti naudos gyventojams, o ne partijoms ir atskiroms verslo grupėms (Beje, nė viena partija Lietuvoje šito nedaro).

Todėl nieko nebelieka, kaip paistyti apie kažkokią tiesioginę gyventojų teisę dalyvauti miesto valdyme. Juk LLRA patys nepaiso „balagano“ Vilniaus rajone ir Šalčininkuose. Kitaip tariant, jiems menkai terūpi kas vyksta su žmonėmis jų valdomose žemėse. Ir, kaip teisingai pastebėjo apžvalgininkas V.Laučius, minėtas susitarimas tarp “tvarkdarių” ir V. Tomaševskio bloko už uždarų durų skirti mažiausiai mandatų taryboje turinčiai partijai mero postą nusispjaunant į rinkėjų balsus, yra elementarios politinės etikos paniekinimas.  
Nenoriu likti nesuprastu - neprieštarauju, kad mero postas Vilniuje atitektų lenkų kilmės lietuviui ar kitam ne lietuvių kilmės piliečiui. Tačiau, kai V.Tomaševskis, matyt, niekada neatsivertęs politologijos elementoriaus, taip nusišneka, praeina noras šypsotis.

Dar priedo, gal neįsitikinęs savo teiginių įtaigumu, prasimanė skleisti krikščionybę mieste. Vieną cirką jau turėjome, kai Vilniaus rajono savivaldybė aukščiausiu rajono vadovu - karaliumi paskelbė politine asmenybe staiga po tiek amžių tapusį Jėzų Kristų. Be jokių rinkimų.

Įdomu, ką mūsų pasaulietinėje valstybėje apie tai mano musulmonai ir žydai? Neveltui paminėjau politinę kultūrą. LLRA ji suprantama kaip arogantiškumo, skaldymo, intrigų, nesiskaitymo ir nepagarba kitų kultūrai ir Lietuvos įstatymams.

Dėkui Dievui, Bažnyčia praregėjusi bent kitu atveju (dėl siūlymo įvesti mokyklose prievartinį katekizmo mokymą) paskelbė nepritarianti tokiai minčiai. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas S.Tamkevičius dar ir pridūrė: „Katalikų Bažnyčia gerbia žmogaus teisę laisvai pasirinkti, kokį dalyką mokytis mokykloje.

Lieka tikėtis, kad ir čia Bažnyčia, gerbdama piliečių laisvą apsisprendimą, neleis V.Tomaševskio bendraminčiams apstatyti miestą kryžiais ir iškabinėti lozungus su maldų citatomis. Nors, po Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos sprendimo, ką gali žinoti, ką mūsų vietinės davatkos sugalvos.

Taip, būtina kalbėtis apie gatvių pavadinimus ar vardų rašymą visomis lotyniškomis raidėmis, bet Seimo priimtas įstatymas dėl etninių mažumų lietuvių kalbos mokymosi yra teisingas.

Šis nutarimas, priešingai nei teigia suvedžiotų vietinių lenkų atstovai, jokiu būdu nestabdo lenkų kultūros klestėjimo. Savaime aišku, kad lenkų intelektualų ir menininkų, kaip antai A.Mickevičiaus, Cz.Miloszo ir kitų Lietuvą garsinusių lenkų kultūrinis palikimas turi būti žinomas ne tik lenkams, bet ir turėtų tapti lietuviškos pasaulėjautos dalimi.

Juk nenori save gerbiantis lenkų kilmės lietuvis tapti antrarūšiu piliečiu savo tėvynėje dėl lietuvių kalbos žinojimo stokos? Vilniaus valstybinės Šolom Aleichemo mokyklos direktorius M.Jakobas tai puikiai supranta. Visos pamokos šioje mokykloje vyksta lietuvių kalba. Kažkaip mokyklos mokiniai nepraranda dėl to savo tautinės tapatybės.

Taip pat teisingas yra „veidrodinis“ problemos sprendimo būdas, kurį pasiūlė prezidentė. Jeigu jau, ponai Lenkijos ministrai, kišatės į mūsų daržą, tai būkite malonūs susitvarkyti savo darže. Gal ponas R.Sikorskis, pavyzdžiui, galėtų pradėti nuo savo padidėjusių raumenų rodymo V.Putinui ar A.Lukašenkai, o ne daugiausia pasaulyje lenkų mokyklų po Lenkijos turinčiai istorinei savo partnerei Lietuvai?

Pagaliau viena ar kita Briuselio institucija ir politikai praregi, pradeda suvokti į kokią pavojingą, kraštutiniu nacionalizmu grįstą avantiūrą LLRA vadovai bando įtraukti Lietuvą. Jie tikriausiai gerai jaustųsi nuolat rusenant etninei įtampai. Akivaizdžiai spekuliaciniais sumetimais kultivuojamos pseudoproblemos naudingos LLRA vadovams, bet ne Lietuvos lenkams, ne Lenkijai, ne ES. Kažkas turi pasakyti “Stop”.

Arkadijus Vinokuras, 2011-03-22

http://www.lrytas.lt/-13007709321300036282-lenku%C5%B3-rinkimu%C5%B3-akcijos-vadovu%C5%B3-politine%C4%97-avantiura%C5%ABra.htm