…Zaszedł bowiem podczas ostatniej wojny ciekawy paradoks historyczny na terenie Wschodniej Europy. Od Petsamo po Morze Czarne, wszystko co było demokratyczne z pochodzenia, a więc narody chłopskie jak Białorusini, Ukraińcy oraz te państwa, które zdobyły sobie niezależność niejako „rękami czarnymi od pługa”, Finlandia, Estonia, Łotwa, Litwa, uznały za wroga nr 1 - Związek Sowiecki. W jednolitym łańcuchu; jedynie „szlachecka” Polska i „kapitalistyczne” Czechy za wroga nr 1 uznały Trzecią Rzeszę, a z Sowietami zawarły przymierze. Józef Mackiewicz. O pewnej, ostatniej próbie i o zastrzelonym Bubnickim. Kultura, 1954

- Ot, duočiau jūsų malonybei ramybės… bjauru klausyti! – Lionginas Podbipienta.

Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Przemysława Žurawskio vel Grajewskio straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy”).

Balandžio 25 d. Švenčionių rajono Zalavo kaime buvo atidengta paminklinė lenta, skirta atminti čia gimusiems broliams Pilsudskiams – Bronislovui Pilsudskiui, etnografui, antropologui ir Tolimųjų Rytų etninių grupių tyrėjui, bei Juzefui Pilsudskiui.

Taip Vilniaus paminklų apsaugos būklę balandžio 18 d. apibūdino protesto akcijos dalyviai, susirinkę prie buvusio Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios, kartu pažymėdami ir Tarptautinę paminklų apsaugos dieną.

Prieš kelias dienas vienas iš tų subjektų, kurie aiškiai nesinaudoja nei prancūziškais kvepalais, nei tualetiniu vandeniu, tradiciškai įsitaisęs ant užpakalinės troleibuso sėdynės, garsiai per visą transporto priemonę ir džiaugsmingai paskelbė nevalstybine kalba, kad пришла весна. Ir tam įrodyti pirštu bedė į didžiulį plakatą už troleibuso lango, raginantį vartoti alkoholį – gerti alų. Matyt, turėdamas omenyje gerą vilnietišką kelių paskutinių metų tradiciją, kai pasirodžius pirmiesiems artėjančio pavasario požymiams visa šalies sostinė apklijuojama alkoholį reklamuojančiais plakatais.

Kodėl mes taip pešamės ir taip įdėmiai sekame vienas kito žingsnius ir mintis jau gerą tūkstantmetį? Didelė neapykanta didelę meilę liudija. Bet nei didelė meilė, nei didelė neapykanta neleidžia išsikalbėti. Rasti kitą kalbėjimo būdą, ne priešpriešinį, ne vienas kitą neigiantį ar peršaukti tenorintį? Deja, pastaruosius tris keturis šimtmečius mes kalbamės ta kalba, ir taip įpratome, kad politinis leksikonas be to neapsieina, kad geopolitikas visokias vieni ant kitų lavonų šokame...

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com