Vakar, vasario 2 d., eidama 81-uosius metus, po sunkios ligos mirė vertėja ir redaktorė Aldona Baliulienė, Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė.

Aldona Baliulienė gimė 1937 m. sausio 29 d. Tvaskučių kaime (Tauragės apsk.). 1959 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete ir pradėjo dirbti „Valstiečių laikraštyje“ korektore, vėliau vertėja. 1964–1968 m. dirbo „Pergalės“ žurnalo redakcijoje stiliste-korektore, 1968–1993 m. redaktore „Vagos“ leidyklos Originaliosios literatūros, vėliau Verstinės literatūros, o nuo 1985 m. „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ redakcijose, 1993–1994 m. „Proskynos“ žurnalo redakcijoje.

Aldona Baliulienė vertė iš lenkų, rusų, portugalų kalbų. Tarp reikšmingiausių jos verstų grožinės literatūros kūrinių minėtini A. Grino „Žėrintis pasaulis“, O. Čiladzės „Kiekvienas, kurs mane ras...“, Č. Aitmatovo „Kalnų ir stepių apysakos“, J. Iwaszkievicziaus „Raudoni skydai“, M. Dąbrowskos „Naktys ir dienos“. Paskutinių metų darbai – profesionaliai išversti sudėtingi knygotyros veikalai: A. W. Bohatkiewicziaus „Veikalas apie visuotinę bibliografiją“ ir J. Lelewelio „Dvejetas bibliografinių knygų“ (pirmieji du tomai), už kuriuos knygotyrininkai ketino pristatyti Aldoną Baliulienę Šv. Jeronimo premijai, taip pat J. Mackiewicziaus istorinis romanas „Nereikia garsiai kalbėti“, Vytauto Plečkaičio apibūdintas „kaip vertinga knyga, parašyta ne šiai dienai, o turinti vertę ne vienai ateinančiai kartai“.

Netekome ne tik talentingos vertėjos, bet ir puikios redaktorės. Sunku suminėti visas Aldonos Baliulienės redaguotas knygas. Tai ir Homero „Odisėja“, ir „Lenkų novelės“, Č. Milošo „Isos slėnis“, „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ serijos tomai: H. Senkevičiaus „Quo vadis“, Šolom Aleichemo „Apysakos“, „XX a. Rytų proza“, K. Čapeko „Karas su salamandromis“, P. Lagerkvisto „Nykštukas. Sibilė“, S. Lagerlef „Saga apie Gestą Berlingą“, N. Kazantzakio „Kapitonas Michalis“, T. Manno tetralogija „Juozapas ir jo broliai“, L. Eltang „Akmeniniai klevai“ ir daugybė kitų tiek lietuvių, tiek verstinės prozos bei poezijos kūrinių. Dvidešimt penkerius metus dirbusi „Vagos“ leidykloje, išprususi, intelektuali, turinti gerą kalbos jausmą, jaučianti subtiliausius žodžių prasmių niuansus, autoriaus stiliaus savitumą, Aldona Baliulienė vertėjui tapdavo  tiesiog neįkainojama pagalbininke, tad 2013 m. pelnytai buvo apdovanota „Auksinės lupos“ premija, skiriama grožinės ir humanitarinės literatūros redaktoriui už viso gyvenimo darbą: profesionalų redagavimą, vertėjų ir redaktorių ugdymą.

Apie savo vaikystę su knyga, pokario represijų paliktas žaizdas, per gyvenimą sutiktus žmones, darbą „Vagoje“, vertėjos ir redaktorės patirtį Aldona Baliulienė papasakojo pokalbyje: Knygų, vaizdų ir žmonių karuselė: pokalbis su Aldona Baliuliene. Metai. 2012. Nr. 11.