Vilnius, 2014-04-24

Gerb. Valstybės kontroliere, pastaruoju metu visuomenėje vis plačiau diskutuojama apie tai, kad mūsų valstybėje veikia ir plečiasi antikonstitucinė socialinės nelygybės sistema, kuri pensinio amžiaus piliečius yra padalijusi į dvi grupes: tie, kuriems pensijos mokamos per „Sodrą", ir tie, kuriems be senatvės ar invalidumo pensijų papildomai mokamos valstybinės pensijos ar rentos, nors vieni ir kiti dirbdami mokėjo vieną „Sodros" mokestį. Nežiūrint, kad reiškinys akivaizdžiai prieštarauja LR Konstitucijos preambulei bei 29 ir 52 straipsniams - jo mastas yra milžiniškas, o antikonstitucines pensijas ar rentas per visuomenei nežinomus centrus ir įstaigas gauna jau apie 110 tūkst. asmenų, kasmet išmokant apie vieną milijardą lirų biudžetinių lėšų.Tuo pačiu meru socialinės apsaugos sistema kaimyninėse ES šalyse - Estijoje, Latvijoje, ir Lenkijoje, skirtingai nei pas mus, veikia pagal tų šalių Konstitucijas, yra atvira visuomenei ir visi piliečiai gauna vieną senatvės pensiją per vieną įstaigą, atitinkančią mūsų „Sodrą".

Gerb. Valstybes kontroliere, kiekvienas mąstantis pilietis, nepriklausomai nuo to, kokiai grupei jį priskyrė valdantieji, supranta, kad tokia LR Konstitucijai prieštaraujanti sistema griauna valstybingumo pamatus, plečia teisinį nihilizmą, didina piliečių atskirtį, skatina emigraciją. Be to, būtent neteisingu ir neteisėtu biudžetinių lėšų paskirstymu morališkai pateisinamas ir savitai skatinamas vengimas mokėti mokesčius teisingumą paminančiai valstybei.

Atlikdami valstybės biudžeto bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto valstybinį auditą Jūs tiesiog privalote imtis priemonių sustabdyti neteisėtą valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Tai įeina į tiesiogines Jūsų pareigas. Konstitucinė Jūsų pareiga teigti Seimui išvadą apie biudžeto vykdymą, t.y. biudžeto pajamų susirinkimo sistemos tobulumą bei gyvybingumą ir biudžeto išlaidų pagrįstumą, teisėtumą bei tikslingumą.

Mes suprantame, kad Konstitucijoje įtvirtintoje senatvės pensijos sąvokoje gali tilpti ne tik biologinės senatvės, bet ir profesinės senatvės pensijos samprata. Senatvės pensija gali būti procentiškai padidinta už asmens išskirtinius įnašus, kuriant nacionalines vertybes, ar papildyta dėl nepagrįstai jam padarytų skriaudų, dėl ko jo formalūs įnašai į socialinio draudimo sistemos fondus neatitinka socialinių realijų.

Tai suprasdami mes manome, kad Jūsų pastangomis nutraukus Konstitucijoje nenustatytų privileginių išmokų sovietmečio ir naujajai nomenklatūrai mokėjimą būtų žengtas labai svarbus moralinis ir praktinis žingsnis, kuris įgalintų pagerinti tremtinių ir politinių kalinių, kultūros darbuotojų, daugiavaikių motinų padėtį. Tikėtina, kad dalis sutaupytų lėšų liktų ir krašto apsaugai.

Gerb. Valstybės kontroliere, mes tikimės, kad Jūsų vadovaujama įstaiga patikrins ir pareikalaus iš Lietuvos Respublikos vadovų nutraukti antikonstitucinės privilegijų sistemos tolimesnį funkcionavimą.

Laukdami Jūsų apsisprendimo ir atsakymo, linkime Jums geros valios ir prasmingų darbų Lietuvos labui.

Pilietinės savisaugos brolijos KAMANĖ Patikėtinis Jonas Ivoška
Fondo „Vilniaus klodai" pirmininkas Ryšard Maceikianec

Atsakymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBES KONTROLĖ

Jonui Ivoškai, Vilnius; Ryšard Maceikianec, Vilnius

2014-04- 30   Nr. 3-(301-1.9)-1202   

Į 2014-04-24  prašymą
DĖL PRAŠYMO SUSTABDYTI NETEISĖTĄ VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ NAUDOJIMĄ

Valstybės kontrolė 2014 m. balandžio 24 d. gavo Jūsų prašymą sustabdyti galimai neteisėtą valstybės biudžeto lėšų naudojimą išmokant pensijas.

Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 9 ir 14 straipsniais, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja valstybės biudžeto vykdymą, valstybės piniginių ištekliu naudojimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą. Valstybės kontrolė atlieka valstybinius auditus pagal metines valstybinio audito programas, kurias, įvertinęs Seimo Audito komiteto pateiktas rekomendacijas, tvirtina valstybės kontrolierius. Vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies nuostatomis, tik Seimas savo nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą pagal jos kompetenciją.

Įvertinę Jūsų pateiktus argumentus dėl esamo teisinio reglamentavimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, atkreipiame dėmesį, kad Jūsų prašyme minimų valstybinių pensijų mokėjimą reglamentuoja atitinkami įstatymai, o jų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai vertinimas yra priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Informuojame, kad valstybiniu pensijų klausimą jų tikslingumo ir socialinio teisingumo atžvilgiu galėtume vertinti atlikdami veiklos auditą, tačiau valstybės kontrolieriaus 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-212 patvirtintoje 2014 metų valstybinio audito programoje šiuo metu tokiu klausimu nėra atliekamas joks veiklos auditas. Jūsų pateikta informacija pagal Valstybės kontrolės kompetencija bus įvertinta sprendžiant dėl 2015 m. valstybinio audito programos sudarymo ir planuojant busimus veiklos auditus. Dėkojame Jums už Valstybės kontrolei pateikta informaciją.

Vadovaudamiesi viešojo administravimo principais informuojame, kad nesutinkant su šiuo Valstybės kontrolės atsakymu, teisės aktų nustatyta tvarka turite teisę savo pasirinkimu ji apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01119 Vilnius) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) per vieną mėnesi nuo šio atsakymo gavimo dienos.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja,       Nijolė Mickuvienė
pavaduojanti valstybės kontrolierių

Vaiva Andrusevičiutė, tel. (8-5) 266 6897

***

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIAM TEISMUI

Pareiškėjai:

JonasIvoška
Vilnius,
PSB „KAMANĖ" patikėtinis

Ryšard Maceikianec
Vilnius,
Fondo „Vilniaus klodai" pirmininkas

Atsakovas:
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
kodas: 188659229
buveinė: Pamėnkalnio g. 27, LT-01113 Vilnius

SKUNDAS
dėl nepagrįsto Valstybės kontrolės delsimo daryti teigiamą ir veiksmingą poveikį valstybės finansų valdymui


2014 m. gegužės 28 d.

2014 m. balandžio 24 d. prašymu (kopija pridedama) kreipėmės į Valstybės kontrolierę, ragindami imtis priemonių, įgyvendinant Valstybės kontrolei pavestus uždavinius, kurie apibrėžti LR Konstitucijos 134 straipsnyje ir Valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje.

Valstybės kontrolė kaip aukščiausioji valstybinio audito institucija, pateikdama savo išvadas, išdėstė poziciją, jog mūsų keliama problema dėl valstybinių pensijų ir kitų išmokų, turinčių privileginį pobūdį, yra vertintina dėl atitikimo asmenų lygybės konstituciniam principui, įtvirtintam LR Konstitucijos 29 straipsnyje, ir piliečių pensinio aprūpinimo sistemai, apibrėžtai LR Konstitucijos 52 straipsnyje, tačiau tai turėtų įvertinti LR Konstitucinis Teismas.

Kadangi negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai (LR Konstitucijos 7 str.), valstybines pensijas, kaip LR Konstitucijoje nenumatytą pensijų rūšį ir privileginį pobūdį turintį reiškinį įvedęs Valstybinių pensijų įstatymas laikytinas antikonstituciniu ir turėtų būti pripažintas negaliojančiu, o pagal jį mokamų biudžeto lėšų naudojimas - nedelsiant nutrauktas.

Pažymėtina ir tai, kad Valstybinių pensijų įstatymas tais teiginiais, kurie pensijų mokėjimą atsieja nuo valstybinio socialinio draudimo sistemos, prieštarauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo normai (2 str. 9 d.), nustatančiai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kai įvairios išmokos, vykdomos ne per minėtą instituciją, jas laikyti socialinio draudimo sudėtine dalimi teisiniu požiūriu taip pat nėra vienareikšmiai vertintinas dalykas.

Valstybės kontrolė, įvertinusi keliamos problemos svarbą, planuoja šių klausimų sprendimą aktualizuoti tik 2015 metais. Mūsų požiūriu toks delsimas neatitinka Valstybės kontrolės uždavinių, nes neskatina veiksmingo valstybės finansų valdymo, kuo įstatymu įpareigota rūpintis Valstybės kontrolė.

Įvertinus išdėstytus argumentus, prašome teismo, vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsniu ir ABTĮ 5 str. l dalimi bei 15 str. 1d. l punktu, įpareigoti Valstybės kontrolierių neatidėliotinai imtis priemonių teigiamam ir veiksmingam valstybės finansų valdymui skatinti, panaikinant LR Valstybės kontrolės sprendimą, išdėstytą 2014-04-3O rašte Nr. S-(301-1.9)-1202 ir įpareigojant Valstybės kontrolę neatidėliotinai įgyvendinti Valstybės kontrolės įstatymo 4 str. nustatytus uždavinius.

Atsižvelgus į galimas LR Konstitucijos teiginių interpretacijas, kurios Konstitucinio Teismo praktikoje dažnai turi plečiamąjį pobūdį, ir Valstybės kontrolės nuomonę dėl reikalingumo išdėstytu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašome Vilniaus apygardos administracinį teismą, vadovaujantis ABTĮ 4 str. 2 dalimi, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar Valstybinių pensijų įstatymas ta apimtimi, kuria iš visų Lietuvos piliečių išskiria dalį privilegijuotųjų, tarsi jie turėtų kitokius poreikius nei dauguma žmonių, ir ne pagal jų indėlį į pensinius fondus skiria jiems išmokas žymiai prabangesniam nei daugumos piliečių gyvenimui užtikrinti iš visų mokesčių mokėtojų sukauptų lėšų, t.y. kitų valstybinio socialinio draudimo įnašus mokėjusių asmenų sąskaita, neprieštarauja LR Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygybės principą ir draudžiančiam teikti privilegijas, taip pat, ar neprieštarauja LR Konstitucijos 52 straipsniui, nustatančiam, jog valstybė laiduoja teisę gauti tik senatvės ir invalidumo pensijas bei socialinę paramą ligos ar atitinkamų netekčių atvejais, nenustatant kokių nors išimčių.

Pažymėtina, kad minėti LR Konstitucijos straipsniai savo dvasia netoleruoja nomenklatūrinių išmokų, mokėtinų lygiagrečiai su pensija, kurią dauguma piliečių gauna per „Sodros" sistemą.

Priedėliai:
1.   Prašymo sustabdyti neteisėtą valstybės biudžeto lėšų naudojimą (2014-04-24) kopija;
2.   Valstybės kontrolės 2014-04-30 raštas;
3.   Skundo nuorašas su l ir 2 priedėliais.

Pastaba: Pagal ABTĮ 40 str. l d. l punktą šis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinąs.
Pareiškėjai
Jonas Ivoška,
Ryšard Maceikianec.

***

Administracinė byla Nr. 1-4080-643/2015
Proceso Nr. 3-61-3-02892-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 70.1, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 11 d. Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjams Jonui Ivoškai ir Ryšardui Maceikianec, atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovei Vaivai Andrusevičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Jono Ivoškos ir Ryšardo Maceikianec skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

nustatė:


Pareiškėjai Jonas Ivoška ir Ryšardas Maceikianec (toliau - ir pareiškėjai) kreipėsi j teismą su skundu (b. 1. 1-2), prašydami panaikinti 2014 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau - ir atsakovė arba Valstybės kontrolė) sprendimą Nr. S-(301-1.9)-1202 ir įpareigoti Valstybės kontrolę neatidėliotinai įgyvendinti Valstybės kontrolės įstatymo 4 str. nustatytus uždavinius. Pareiškėjai taip pat prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar Valstybinių pensijų įstatymas ta apimtimi, kuria iš visų Lietuvos piliečių išskiria dalį privilegijuotųjų, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygybės principą ir draudžiančiam teikti privilegijas, taip pat, ar neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, nustatančiam, jog valstybė laiduoja teisę gauti tik senatvės ir invalidumo pensijas bei socialinę paramą ligos ar atitinkamų netekčių atvejais, nenustatant kokių nors išimčių.

Pareiškėjai nurodo, kad 2014 m. balandžio 24 d. su prašymu kreipėsi į Valstybės kontrolierę, ragindami imtis priemonių, įgyvendinant Valstybės kontrolei pavestus uždavinius, kurie apibrėžti Konstitucijos 134 straipsnyje ir Valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje. Pareiškėjai nesutinka su atsakovės pateikta išvada, kad jų keliama problema dėl valstybinių pensijų ir kitų išmokų, turinčių privileginį pobūdį, turi būti vertintina dėl atitikimo asmenų lygybės konstituciniam principui, įtvirtintam Konstitucijos 29 straipsnyje ir piliečių pensinio aprūpinimo sistemai, apibrėžtai Konstitucijos 52 straipsnyje, o tai turėtų įvertinti Konstitucinis Teismas.

Pareiškėjų teigimu, valstybines pensijas, kaip Konstitucijoje nenumatytą pensijų rūšį ir privileginį pobūdį turintį reiškinį įvedęs Valstybinių pensijų įstatymas laikytinas antikonstituciniu ir turėtų būti pripažintas negaliojančiu, o pagal jį mokamų biudžeto lėšų naudojimas - nedelsiant nutrauktas. Pažymėjo ir tai, kad Valstybinių pensijų įstatymas tais teiginiais, kurie pensijų mokėjimą atsieja nuo valstybinio socialinio draudimo sistemos, prieštarauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo normai (2 str. 9 d.), nustatančiai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėjų teigimu, kai įvairios išmokos, vykdomos ne per minėtą instituciją, jas laikyti socialinio draudimo sudėtine dalimi teisiniu požiūriu taip pat nėra vienareikšmiai vertintinas dalykas.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai prašo teismo, vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsniu ir ABTĮ 5 straipsnio l dalimi bei 15 straipsnio l dalies l punktu, įpareigoti valstybės kontrolierių neatidėliotinai imtis priemonių teigiamam ir veiksmingam valstybės finansų valdymui skatinti, panaikinant Valstybės kontrolės 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. S-(301-1.9-1202 ir įpareigojant "ją neatidėliotinai įgyvendinti Valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje nustatytus uždavinius.

Teismo posėdyje pareiškėjai skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Valstybės kontrolė atsiliepime į skundą (b. 1. 13-17) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2014 m. birželio 10 d. gavo pareiškėjų Jono Ivoškos ir Ryšardo Maceikianec skundą, tačiau mano, kad jis yra nepagrįstas, kadangi Valstybės kontrolė valstybinius auditus vykdo pagal iš anksto nustatytą ir valstybės kontrolieriaus įsakymu patvirtintą audito programą. Valstybės kontrolės veikla grindžiama nepriklausomumo principu bei tik Seimas savo nutarimu gali įpareigoti Valstybės kontrole atlikti Valstybės kontrolės programoje nenumatytą auditą pagal jos kompetenciją. Atsakovės teigimu, pareiškėjams pateiktas atsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, parengtas ir išsiųstas laikantis nustatytos tvarkos ir terminų. Paaiškino, kad valstybinių auditu planavimo ir atlikimo procedūra yra griežtai sureguliuota ir atliekama pagal iš anksto sudarytą planą ir numatytą apimtį, skiriant didžiausią dėmesį svarbiausioms ir rizikingiausioms audito sritims, siekiant, kad kiekvienas auditas būtų atliktas laiku, taupiai, efektyviai ir veiksmingai. Pažymėjo, kad teisės aktai atskiriems fiziniams ir juridiniams asmenims nesuteikia teisės skundais, prašymais, pareiškimais ar kitokio pobūdžio kreipimaisis pavesti Valstybės kontrolei atlikti tam tikrą valstybinį auditą. Neplaninį auditą, kuris nėra numatytas minėtoje programoje, Valstybės kontrolė privalo atlikti tik tuo atveju, kai gauna tokį Lietuvos Respublikos Seimo pavedimą, įformintą nutarimu. Be to, atkreipė teismo dėmesį į tai teisės aktai taip pat nenumato galimybės ir teismui įtakoti Valstybės kontrolės veiklos sprendžiant dėl audito programos sudarymo ar audito programoje nenumatyto audito atlikimo. Tai išskirtiniais atvejais priimdamas nutarimą gali padaryti tik Seimas.

Atsižvelgiant į tai, mano kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Skundas atmestinas. Byla dalyje nutrauktina.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
2014 m. balandžio 24 d. Valstybės kontrolėje buvo gautas pareiškėjų Jono Ivoškos ir Ryšardo Maceikianec prašymas sustabdyti galimai neteisėtą valstybės biudžeto lėšų naudojimą išmokant valstybines pensijas (b. 1. 3-4).

2014 m. balandžio 30 d. Valstybės kontrolė sprendimu Nr. S-(301-1.9)-1202 pareiškėjų prašymo netenkino, nurodydama, kad tik Seimas savo nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą pagal jos kompetenciją, be to, įstatymų atitikimo Konstitucijai vertinimas išimtinai yra priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai (b. 1. 5-6).

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnio l dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies l punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio l dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir paprastai nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės
ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nurodytas reguliavimas lemia ir tai, kad, jeigu administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, skundas turi būti atmestas ABTĮ 88 straipsnio l punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A'43-443/2005, Nr. A502-906/2008, Nr. A502-304/2009, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, 2011 m. rugsėjo l d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2488/2011).

Pastebėtina, jog šiame kontekste asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-l 70/2004).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjai ginčą kelia dėl Valstybės kontrolei įstatymu pavestų pareigų nevykdymo, t.y. siekia, kad atsakovė imtųsi priemonių ir sustabdytų galimai neteisėtą valstybės biudžeto lėšų panaudojimą išmokant valstybines pensijas ir rentas. Teismo posėdžio metu, pareiškėjai nurodė, jog patys nėra valstybinių pensijų ar rentų gavėjai. Šį reikalavimą kelia dėl moralinių vertybių, siekdami socialinio teisingumo, lygybės.

Pažymėtina, jog valstybinį auditą ir biudžeto politikos kontrolę Lietuvos Respublikoje atlieka Valstybės kontrolė. Vykdomos veiklos specifiškumas lemia ir specifinį teisinį reglamentavimą. Valstybės kontrolės veiklą ir tarnybos Valstybės kontrolėje teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas (toliau - ir Įstatymas). Vadovaujantis šio Įstatymo 9 ir 14 straipsniais Valstybės kontrolė, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja valstybės biudžeto vykdymą, valstybės piniginių išteklių naudojimą, valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą, taip pat atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos Sąjungos lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva. Valstybės kontrolė taip pat audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą. Valstybės kontrolė valstybinius auditus atlieka laikydamasi valstybinio audito reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-26 (2012 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-171 redakcija).

Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Valstybė kontrolė valstybinius auditus vykdo pagal griežtai reglamentuotą procedūrą, pagal iš anksto patvirtintą audito programą. Vadovaujantis Įstatymo 14 str. 5 d., tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą pagal jos kompetenciją. Todėl sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad teisės aktai atskiriems fiziniams ir juridiniams asmenims nesuteikia iniciatyvos teisės pavedant Valstybės kontrolei atlikti tam tikrą valstybinį auditą. Neplaninį auditą, kuris nėra numatytas minėtoje programoje, Valstybės kontrolė privalo atlikti tik tuo atveju, kai gauna tokį Lietuvos Respublikos Seimo pavedimą, įformintą nutarimu.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad pareiškėjai Jonas Ivoška ir Ryšardas Maceikianec šioje byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, t.y. reikalavimo teisės. Nenustatyta, kad jų individualios teisės ar interesai būtų pažeisti. Todėl jų skundo reikalavimas įpareigoti Valstybės kontrolę neatidėliotinai įgyvendinti Valstybės kontrolės įstatymo 4 str. nustatytus uždavinius yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. l p.).

Taip pat pažymėtina, jog 2014 m. balandžio 30 d. Valstybės kontrolės priimtas sprendimas Nr. S-(301-1.9)-1202 yra informacinio pobūdžio ir jame jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įgaliojimų), skirtų pareiškėjams, nėra. Jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių pareiškėjų atžvilgiu, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Ginčijamas sprendimas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia. Todėl administracinė byla dalyje dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti 2014 m. balandžio 30 d. Valstybės kontrolės sprendimą nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. l p.).

Pareiškėjai taip pat prašo teismo kreiptis j Konstitucini Teismą dėl išvados, ar Valstybinių pensijų įstatymas ta apimtimi, kuria iš visų Lietuvos piliečių išskiria dalį privilegijuotųjų, neprieštarauja Konstitucijos 29 ir 52 straipsniams.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas j Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės (pagrįstas manymas) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A - 2007/2012). Taigi, ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies taikymui svarbu tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla ar ne pagrįsta teisinė abejonė dėl atitinkamo įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) nesuderinamumo su Konstitucija.

Teismo vertinimu, pareiškėjų prašomas Konstituciniame Teisme ištirti Valstybinių pensijų įstatymo atitiktis Konstitucijai nagrinėjamoje byloje netaikytinas, jis nesusijęs su byloje nagrinėjama Valstybės kontrolės veikla ir jos uždaviniais, todėl šiuo atveju toks pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Valstybinių pensijų įstatymo konstitucingumo laikytinas nepagrįstu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 str., 88 str. l p., 101 str. lp., 127 str. l d., 129 str.,

nusprendžia:


pareiškėjų Jono Ivoškos ir Ryšardo Maceikianec skundą atmesti.
Administracinę bylą dalyje dėl 2014 m. balandžio 30 d. Valstybės kontrolės sprendimo Nr. S-(301-1.9)-1202 panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė