Iškirskime mišką ir jeigu nepasodinsime tinkamų medžių, tai po kiek laiko iškirsta dykynė apaugs piktžolėmis. Panaši situacija susiklostė ir Lietuvos politinėje erdvėje. Nesugebėdami užpildyti atsivėrusios tuštumos žmogiškomis, dvasinėmis vertybėmis, mes nesame pajėgūs pasmerkti sisteminį blogį ir pradėti kurti teisinę, demokratinę valstybę. Įdomu tai, kad mūsų politologai nesugeba pateikti išsamios analizės, kokia Lietuva yra sukurta, vertinant teisiniu, ekonominiu bei kultūriniu aspektu.
Aš manau, kad sukurta sistema tarnauja tikrai ne Lietuvos piliečiams!.. Per visą 23 metų nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje nebuvo nei vienos rimtos pilietinės akcijos (neskaitant Sausio 16-osios riaušių), surengtos piliečių iniciatyva. Štai, pavyzdžiui, 1991 m. sausio 13 d. piliečių akcija buvo inicijuota Seimo, kuris pasinaudojo visų šalies gyventojų pasišventimu ir iškovojimais. Sukurtas galingas biurokratinis mechanizmas, aprūpintas valdžios teikiamomis privilegijomis, iki šiol piliečių pagalbos nebeprašo. Lietuvos žmonės nepasitiki tokia valdžia, sukūrusią teisinio nihilizmo sistemą, orientuotą į apsiginti negalinčių piliečių represijas, bet ne į teisingumą!..
Teismai Lietuvoje gali represuoti, o atskirais atvejais, kai kaltinimai nepagrįsti, ir išteisinti, tačiau teisingumo teismai tikrai nevykdo.Teisingumo siekiantys piliečiai gan dažnai būna priversti kreiptis į Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Paimkime bet kokią baudžiamą bylą - kiekvienoje iš jų teisingumas vykdomas iki to momento, kol pilietis bus nubaustas. TAČIAU išaiškėjus, kad kaltinimai buvo nepagrįsti, pareigūnams piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, teisingumo vykdymas ima strigti, kol visiškai sustoja. Nukentėjusiųjų skunduose pateiktus argumentus blokuoja SISTEMA, kurią palaiko maždaug tiek piliečių, kokią dalį proporcingai sudaro partinė sistema.
Dažnas iš mūsų turėtų susidomėti: kodėl valstybėje, kurioje susidarė tuštuma, nepalanki formuotis ir plėtotis teisingumui ir pilietinei demokratijai, iki šiol nėra tokios jėgos, kuri norėtų užpildyti tą tuštumą?..
Partinė sistema tapo užtvara įkurti teisinę valstybę ir įgyvendinti tuos siekius, kuriuos kadaise iškėlė Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis. Realus gyvenimas parodė, kad teisinė valstybė savaime nesusikuria, o iškovota nepriklausomybė ir teisinės valstybės sukūrimas - tai nėra vienas ir tas pat. Į visus šiuos klausimus atsakymas labai aiškus: jeigu nori valstybėje kurti gėrį ir teisingumą, visų pirma, reikia pasmerkti blogį ir tik tada siekti tiesos.
Sovietų sąjungos vadovui N.Chruščiovui užteko drąsos pasmerkti Stalino kultą. Tarybinė liaudis dėl to tik laimėjo, bet imperinis kultas galutinai buvo pasmerktas tik 1989 metais. Sovietų sąjunga atvirai pripažino, kad jos valdymas rėmėsi proletariato diktatūra. XXI amžiaus Lietuvoje veikia SISTEMINĖ DIKTATŪRA, tačiau mūsų politologai viešai apie tai nelinkę diskutuoti, kadangi jie tarnauja SISTEMAI. Laisvų, nepriklausomų intelektualų kaip ir nebeliko. Didžiausias blogis yra užprogramuotas pačioje sistemoje, tačiau norint sukurti kažką pažangesnio, visų pirma, reikėtų pasmerkt senąją tvarką. Deja, iki šiol, per 23 nepriklausomybės metus, blogis nebuvo pasmerktas. Todėl Lietuva regresuoja, žengia atgal. Tobulėt gali tik gėris ir teisingumas, o blogis yra pasmerktas žlugimui. Sovietų sąjungos vadovo M.Gorbačiovo pradėta „perestroika“ norėjo kiek patobulinti blogio imperiją, tačiau leidęs demokratinius procesus ir viešumą, sudarė galimybę demokratiškiems piliečiams pasmerkti blogio imperiją. Sovietų sąjungai byrant, ėmė kurtis nepriklausomos respublikos.
Man kyla klausimas: kodėl sovietiniai okupantai pastatė Lietuvai pasaulinio lygio pramonės gigantus, o būdami Europos Sąjungoje mes taip nuskurdome, kad šimtai tūkstančių tautiečių dėl skurdo yra priversti emigruoti?.. Viena iš blogybių yra tai, kad Lietuvos piliečiai gan lengvabūdiškai atsisakė demokratinio valdymo. Reiškia, mes tik išrenkam valdžią, o tada tegu jie daro, ką nori...
Viena didžiausių klaidų buvo tai, kad nepriklausomybę daug kas ėmė tapatinti su teisingumu. Mes manėme, kad atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje visos problemos išsispręs savaime. Valdininkams leidom savivaliauti todėl, kad nesupratome, kaip kurti tą teisinę, demokratinę valstybę.
Antra didelė blogybė yra tai, kad Lietuvoje praktiškai nėra moralių partijų, kurias galėtų ir norėtų palaikyti didžioji dalis gyventojų. Lietuvos partijos yra susikūrusios autoritarizmo ir pinigų pagrindu, o apie savo siekius ir idėjas politikai pareiškia tik prieš rinkimus. Partinę sistemą faktiškai sudaro sovietinis jaunimas, kuris subrendo komunistų partijos valdymo metais, įdiegdamas tą patį „neklystančios partijos“ valdymo stilių.
Trečioji blogybė - tai PRISITAIKĖLIŠKUMAS prie sisteminio melo, diktatūros ir valstybės griovimo. Juk Lietuvos piliečiai neturi teisės ginti savo valstybės interesų, neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, apskritai neturi teisės į objektyvų teismą. Prokuratūra, privalanti ginti valstybės viešąjį interesą, dažnai nesugeba to padaryti.
Kaip pavyzdį norėčiau pateikti tai, kad Lietuvoje, pažeidžiant viešąjį interesą, prokuratūra toleruoja visuomeninių keliukų užtvaras, todėl paprasti piliečiai yra priversti važiuoti aplinkkeliais. Akivaizdu, kad Kupiškio rajone, Vėžionių kaime, visuomeninį keliuką yra užtvėrusi Kupiškio rajono savivaldybės kontrolierė.
Sistemai atstovaujantys asmenys yra globojami pačios sistemos, o teisingumo ieškantys paprasti piliečiai dažnai nieko nelaimi, nes nepriklauso veikiančiai sistemai.
Ketvirtoji blogybė – LR Konstitucija neužtikrina piliečių lygiateisiškumo.
Penktoji blogybė yra tai, kad Lietuvoje nebeliko pažangiosios inteligentijos, sugebančios intelektualiai ginti valstybės interesus. Valstybė žlunga ne tik tada, kai fiziškai naikinama tauta, bet žlunga tada, kai patiria moralinį ir kultūrinį nuopuolį!..
Reikia pripažinti, kad visų blogybių blogybė yra tai, kad nepriklausomybės metu subrendusi nauja karta nėra paruošta apginti savo konstitucines teises ir įkurt teisinę, pilietinę, demokratinę Lietuvos valstybę.
Jaunime, pabusk iš melo bei skurdo sapno ir nusimeski nuo savęs tą sunkią baimės naštą!.. Neparsiduoki neteisybei. Žinok, kad Lietuva išliks tik TIESOJE...
P. S.
Deja, Lietuvoje iki šiol nėra įtakingesnės visuomeninės nepriklausomos organizacijos ar institucijos, kuri atstovautų daugumos šalies gyventojų interesus ir gintų paprastų piliečių teises!.. Žinoma, Seime galbūt yra keletas parlamentarų, kurie dirba sąžiningai ir pasišventusiai atstovauja teisingumui. Taip pat yra saujelė žurnalistų, kurie pasiaukojančiai gina žmogaus teises. Tačiau visuomenei reikia grupės nepriklausomų teisininkų, kurie sugebėtų apginti valstybės interesus, žvelgiant iš pilietiškumo pozicijų, nepataikaujant SISTEMAI.
Manau, visa tai būtų įmanoma, įkūrus piliečių iniciatyvines grupes, kurios savo veiklą realiai grįstų demokratiniais principais, atsisakant nuolatinių pirmininkų ir periodiškai išsirenkant naują pirmininkaujantį. Biurokratinį valdymą turėtų pakeisti pilietinis demokratinis. Tai mums užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Piliečių iniciatyvinė grupė galėtų įkurti savo fondą iš surinktų aukų. Esant reikalui, galima būtų sumokėti patikimiems teisininkams už teikiamas konsultacijas. Sisteminė diktatūra neturi ateities. Ji kur kas didesnis blogis, negu vieno asmens diktatūra!..
Akcentai.info, Kov 16 2013.
