Prawda jest nieznana, i prawdopodobnie, w obecnym stanie rozwoju gatunku ludzkiego, nigdy poznana nie będzie. Natomiast to, co stanowi najwznioślejszą cechę tego gatunku, to przyrodzony pęd do poszukiwania prawdy. Ten pęd świadczy o “uduchowieniu" naszego gatunku, wyrażonym w jego - kulturze, wszelkie zatem warunki zewnętrzne, ustroje państwowe, czy idee, wzbraniające lub tylko ograniczające prawo do poszukiwania prawdy, stają się automatycznie wrogami kultury ludzkiej. Józef Mackiewicz. Gdybym był chanem… Kultura, 1958

Knygos „Tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte“ pristatymas Drukuj
Autor: Birutė Biekšienė   
Niedziela, 20 października 2019

Spalio 17 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje įvyko labai svarbios Vilniaus krašto istorijai knygos „Tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte“ pristatymas. Jos sudarytoja Jūratė Gudaitė. Tai - 1000 puslapių dviejų dalių nuotraukų albumas su tekstu apie Vilniaus krašto tarpukario istoriją, ir tai buvusios ilgametės Nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės paskiutinis darbas muziejuje.

Leidinys reikšmingas tuo, kad šio laikotarpio Vilniaus krašto gyvenimas nėra pakankamai plačiai nušviestas. Problemų tada buvo daug, jų atgarsiai dar ir šiandien neramina. Praėjo 80 metų, o lietuviai vis dar nesulaukia savo valstybės aiškios pozicijos dėl politinių įvykių 1920-1939 metais Vilniaus krašte.Šia tema vengiama kalbėti su Lenkija, nenagrinėjama ji ir Lietuvos informacinėse priemonėse.

Didvyriška Vilniaus krašto lietuvių veikla gaivinant lietuvybę, laikui bėgant blanksta, menkėja jos reikšmė. Jaunioji karta dažnai remiasi lenkiška literatūra ir pripažįsta Vilnių buvus Lenikijos miestu.

Ši knyga nenagrinėja politinių klausimų, tačiau gausybėje nuotraukų parodoma, koks gilus buvo Vilniaus lietuvių patriotizmas, išsaugant Vilniaus kraštą Lietuvai. Tada lietuviai Vilniuje buvo tautinė mažuma. Tačiau, kokio dydžio buvo ta mažuma? Juk gausybėje nuotraukų matome veiklos mastą – nedidelis kiekis žmonių tiek nenuveiktų, ir Lenkijos valdžia nebūtų tiek dėmesio skyrus ir taip varžius tą veiklą.

Nacionalinio muziejaus salė buvo pilna. Muziejaus darbuotojos pripažino - tai yra gana retas reiškinys, jis rodo - visuomenei rūpi Vilniaus istorija, ji laukia aiškumo.

Pasisakymai buvo turiningi, jausmingi, visi plojo.

Ne paskutinį vaidmenį šio įvykio organizavime, o ir šio leidinio atsiradime  suvaidino Vilniečių ainių klubas, vienijantis Vilniaus krašto lietuvių palikuonis.

Neabejingi vilniečiai yra dėkingi leidėjui - Nacionaliniam muziejui už didelę ir garbingą dovaną.

Birutė Biekšienė