…Jestem za ścisłością, gdyż wydaje mi się, że jedynie prawda jest ciekawa. Ale jednocześnie prawda jest z reguły bardziej bogata i wielostronna, i barwna, niż wykoncypowane jej przeróbki. Józef Mackiewicz

XIV –oji „Žiemos šviesa“ Drukuj
Autor: Eglė Kušlytė   
Środa, 27 grudnia 2017

Gruodžio 1-ąją Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Senamiesčio rūmų salėje įvyko VGTU akademinio choro „Gabija“ organizuojama XIV tarptautinė chorų šventė „ŽIEMOS ŠVIESA“. Tai ne tik kasmetinis žiemos sezono atidarymo akcentas, bet ir erdvė, kurioje vyksta šilčiausias bendravimas tarp koncerto svečių bei dalyvių. Šiemet „Žiemos šviesoje“ svečiavosi Vilniaus kolegijos merginų choras „Vaidilutės“, vadovaujamas Genovaitės Kumpienės ir Sankt Peterburgo Primorsko raj. kūrybos namų choro mokyklos - studijos jaunimo choras „Rondo“, vadovaujamas Nataljos Muravjovos.

Įėjus į salę žiūrovus šildė žvakių šviesoje skendinčios kalėdinės dekoracijos, romantiška ir jauki aplinka. Kiekvieną apsupo jausmas, kad pagaliau prasidėjo taip ilgai lauktas šventinis laikotarpis.

Visi chorai stebino savo repertuaru. Koncertą Leonido Abario kūriniu „Kristui Karaliui“ šiltai pradėjo merginų choras „Vaidilutės“. Elegantiškų merginų pasirodymas iškart palietė klausytojus. Merginos atliko Linos Kairytės, Rasos Stoškuvienės, Jono Tamulionio ir Laimio Vilkončiaus kūrinius.

Bene labiausiai klausytojus sužavėjo po jų pasirodęs iš Rusijos atvykęs choras. Jis atliko 4 rusų liaudies dainas, aranžuotas choro vadovės N. Muravjovos bei koncertmeisterės J. Ces. Ir kadangi Kalėdos – stebuklų metas, Lietuvai šis choras padovanojo tikrai gražią dovaną – G. Savinienės ir J. Marcinkevičiaus „Lietuvą“! Pasibaigus kūriniui klausytojai salėje plojo atsistoję... Tai buvo žavus priminimas, kad Lietuva ir Rusija kartu gali kurti ne tik muziką, bet ir šiltus bei geranoriškus santykius.

Po judesiais įspūdingo rusų biso pasigirdo malonūs birbynės garsai. J. Švedo „Raliavimus“ subtiliai atliko Kęstutis Lipeika.

O tada pasirodė „Žiemos šviesos“ šeimininkai – VGTU akademinis choras „Gabija“. Su vadove Rasa Viskantaite priešakyje choristai į salę įėjo giedodami M. Mažvydo giesmę „Gyvenimą tas turės“, kuri natūraliai peraugo į V. Augustino „Anoj pusėj Dunojėlio“ (lietuvių liaudies žodžiai) ir sudarė įspūdingo dydžio ratą aplink klausytojus. Skambant šiam kūriniui į salę žengianti solistė D. Rizgelytė savo balsu klausytoją privertė tiesiog sustingti. Neeilinis dainos atlikimas sukūrė tikrai ypatingą atmosferą, o solistės balso ir klausytojus apsupusio choro skambesio dėka per kūną perbėgo milijonai šiurpuliukų. Scenoje choras atliko K. V. Banaičio, D. Zakaro ir G. Kalino harmonizuotas ir aranžuotas lietuvių liaudies dainas bei G. Kuprevičiaus „Skriski, skriski Lietuvėlėn!“ karu su choru „Vaidilutės“.

Šventišką koncerto atmosferą kūrė VGTU „Palėpės“ teatro aktorė Agnė Bagdanskytė, o koncertą vainikavo trys kūriniai, kuriuos atliko visi trys chorai – tai A. Klovos harm. l. l. d. „Tylūs, tylūs vakariele“ (kur sulig kiekvienu posmu prisidėdavo po chorą, o galiausiai prisijungė ir birbynė), J. Naujalio „Lietuva brangi“ (eilės Maironio), kurią itin jautriai dirigavo Natalja Muravjova ir tarptautinis studentų himnas  „Gaudeamus“. Šie kūriniai dar labiau sustiprino vienybės jausmą tiek tarp dalyvių, tiek tarp klausytojų.

Blykstelėjus „Žiemos šviesai“ galime pasidžiaugti prieššventinio laikotarpio metu išryškėjusia muzikine vienybe – nesvarbu, ar tai būtų sopranas iš Rusijos, ar tenoras iš Lietuvos,- kartu mes kuriame meną, grožį, gėrį. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar tai vyksta tik kartą per metus, ar kasdien. Muzika vienija!

Jaukių artėjančių Švenčių!

Eglė Kušlytė