…Nie należy zapominać, że demokracja to jeszcze nie wolność. Demokracja to tylko równość. Dopiero liberalizm jest ­wolnością. Połączenie równości z wolnością ma wreszcie stwarzać ów ideał, który wszyscy pragniemy osiągnąć. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962

Žvilgsnis į Rytų Azijos tradiciją Drukuj
Autor: Inaartstudio.com   
Wtorek, 07 listopada 2017

Vilniaus verslo centre „Vertas“ atidaryta Inos Loretos Savickienės tapybos tušu paroda „Žvilgsnis į Rytų Azijos tradiciją“ Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Rytų Azijos šalių tapybos tušu tradicija nusipelno būti dažniau ir išsamiau pristatoma Lietuvos meno gerbėjams.

Kaip sako pavadinimas, tapyba tušu yra meno rūšis, kurioje naudojamas įvairios koncentracijos tušas, toks pat kaip ir kaligrafijoje. Nuo seno Rytų Azijos kultūroje tai viena iš aukštųjų meno formų, praktikuojamų išsilavinusių žmonių.

Kiniškas tapybos tušu pavadinimas – shui-mo hua (水墨畫), japoniškas – sumi-e (墨絵) arba suibokuga (水墨画), korėjietiškas – sumukhwa (수묵화), vietnamietiškas – tranh thuỷ mặc (幀水墨).

Tapyba tušu susiformavo Kinijoje Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907 m. m.). Vėliau valdant Songams (960–1270 m. m.) technika buvo tobulinama ir gludinama. Maždaug 13-ame amžiuje tapybos tušu tradicija pasiekė Korėją, Japoniją ir kitas aplinkinės šalis.

Japonijoje ši tapybos tradicija įgavo Zen meno pavadinimą, dar žinomą kaip sumi-e. Kūrėjų požiūriu, menas skirtas ne tik suprasti pasaulį, bet ir jį patirti, išgyventi jo vienovę. Autorius turi pasinerti į akimirką, patirti gilų sąryšį su gamta ir taip atrasti gyvybiškai svarbią esmę.

Tą esmę galima apibūdinti kaip energiją. Pavyzdžiui, piešiant arklį svarbiau suprasti arklio temperamentą, nei raumenis arba kaulus. Piešiant gėlę nebūtina tiksliai pavaizduoti žiedlapių ir spalvų, bet stengiamasi pavaizduoti gėlės gyvybingumą ir aromatą. Rytų Azijos tapybos tušu menas gali būti priskiriamas ekspresionistiniam menui, perteikiančiam tai, kas nematoma.

„Studijuodami Japonų meną mes randame žmogų, neabejotinai išmintingą, filosofišką ir išsilavinusį, kuris leisdamas laiką daro ką? Matuoja atstumą tarp Žemės ir Mėnulio? Ne. Studijuoja Bismarko politiką? Ne. Jis tyrinėja paprastą žolės lapelį“, – žavėjosi  Vincentas van Gogas.

Parodos autorė, INA SAVICKIENĖ tapo naudodama tradicines Rytų Azijos tapybos priemones – tušą, teptuką, ryžių popierių, natūralius, iš mineralų išgautus pigmentus bei sekdama per amžius nugludintais filosofiniais ir estetiniais principais. Dauguma parodoje pristatomų darbų yra įkvėpti pripažintų meistrų kompozicijų. Tai tam tikros kopijos. Dar tiksliau tariant – interpretacijos. Tapoma ne iš originalo, bet iš mažesnio spausdinto atvaizdo arba atvaizdo kompiuterio ekrane. Rytuose kopijavimas vertinamas ne tik kaip geriausia mokymosi forma, bet ir pripažįstamas savarankišku menu. Niujorko Metropoliteno ir kiti žymiausi Rytų meno muziejai savo kolekcijose turi daugybę žymių dailininkų atliktų darbų kopijų.  Todėl parodoje eksponuojama senųjų ir šiuolaikinių meistrų darbų kopijų visuma gali perteikti mažytę dalelę  šio nuostabaus meno spektro.

Tapant tušu, tenka tuo pačiu metu laikytis taisyklių ir improvizuoti, būti maksimaliai susikaupus ir kartu atsipalaidavus. Ryžių popierius dosniai sugeria tušu tapomą emociją, tačiau yra negailestingas kaip diktatorius: klaidos neištaisomos, jų nebeužglaistysi. Reikia piešti visą darbą iš naujo. Todėl kūrybos džiaugsmas visada ateina kartu su „popieriaus gadinimo“ išgyvenimu – nepavykusius darbus tenka išmesti.

Kviečiame apsilankyti parodoje ir susikurti savo įspūdį, kuri kompozicija jums netikėta, o  į kurią žiūrint kyla emocijos, apmąstymai? Ar mums, lietuviams, priimtinas šis menas ir ar jo atžvilgiu tinka pasakymas, kad meno kalba universali ir ją supranta visi planetos žmonės? Ar pozityvumo siekimas ir harmonijos vaizdavimas gali būti nesietinas su banalumu bei miesčioniškumu? Ir galiausiai, ar menas mums reikalingas? Jeigu taip, tai kodėl?

Ina Savickienė – psichologė, tapytoja tušu. Dalyvauja įvairiose tarptautinėse parodose. Jos darbai pristatomi didžiausio Kinijos internetinio dailės reikmenų tiekėjo „Hmay Art“ interneto svetainėje www.hmayartsupply.com kartu su kitų žinomų Vakarų kaligrafų ir dailininkų, tapančių tušu, darbais.

Tradicinės Rytų Azijos tapybos studijas autorė pradėjo 2011 m. VU Konfucijaus instituto organizuojamuose kinų tapybos ir kaligrafijos kursuose, vėliau savo įgūdžius gilino pripažintų meistrų Henri Li, Ning Yeh, Virginia Lloyd Davis ir kt., internetinėse pamokose bei dalyvaudama tokių tarptautinių Orientalinių meno bendruomenių, veikiančių socialiniuose tinkluose, veikloje kaip Etegami Fun Club, Sumi-e, Chinese Brush Painting, Ink Painting, The Mustard Seed Garden Painters Club ir kt.

Apdovanojimai:

2017 m. tradicinės kinų tapybos tušu reikmenų gamintojo ir tiekėjo HMAY ART SUPPLY rengtame konkurse „3RD HAS PAINTING COMPETITION“ užimta 4 vieta.

2016 m. Meno varžybų specialus apdovanojimas, skirtas balsuojant patiems dalyviams (The Heart of Art Contest Special Award, 2016-05-20).

2014 m. Fukušimos miesto gėlių etegamių konkurso specialus prizas, kurį įsteigė Fukušimos prekybos rūmų moterų asociacija. Darbas atrinktas iš 904 konkursinių darbų.

NuotraukojeIna Loreta Savickienė.

Video filmas: parodos atidarymo fragmentai.

***

Verslo centras „Vertas“

Gynėjų g. 16, Vilnius

Tel. +37069848200

Adres poczty elektronicznej jest chroniony przed robotami spamującymi. W przeglądarce musi być włączona obsługa JavaScript, żeby go zobaczyć.

www.inaartstudio.com