…Do Mackiewicza nikt nie chciał się przyznać i dlatego, że taki literacko zacofany, i dlatego, że okropny reakcjonista, ale czytali, aż im się uszy trzęsły. Pośród znanych mi polskich literatów nikt tak nie pisał. Szlachcic szaraczkowy, jak go nazwałem, z tych upartych, wzgardliwych, zaciekłych milczków, pisał na złość. Na złość całemu światu, który czarne nazywa białym i nie ma nikogo, kto by założył veto. I właśnie w tej pasji jest sekret jego stylu. Czesław Miłosz. Kultura,  1989

Пришла весна… Drukuj
Autor: Redakcija   
Poniedziałek, 10 kwietnia 2017

Prieš kelias dienas vienas iš tų subjektų, kurie aiškiai nesinaudoja nei prancūziškais kvepalais, nei tualetiniu vandeniu, tradiciškai įsitaisęs ant užpakalinės troleibuso sėdynės, garsiai per visą transporto priemonę ir džiaugsmingai paskelbė nevalstybine kalba, kad пришла весна. Ir tam įrodyti pirštu bedė į didžiulį plakatą už troleibuso lango, raginantį vartoti alkoholį – gerti alų. Matyt, turėdamas omenyje gerą vilnietišką kelių paskutinių metų tradiciją, kai pasirodžius pirmiesiems artėjančio pavasario požymiams visa šalies sostinė apklijuojama alkoholį reklamuojančiais plakatais.

 

Praėjusiais metais skatinimo vartoti alkoholį pikas sutapo, mums regis, su pirmojo Nacionalinio gailestingumo kongreso iškilmėmis, todėl gegužės 8 dieną iškilmingą maldininkų procesiją Gedimino prospekte tiesiogine prasme gaubė alkoholio reklamos tvaikas.

Kada šiais metais bus alkoholinių gėrimų reklamos pikas ir kokio intensyvumo, dar tiksliai nežinome. Tačiau pasirodę pirmieji plakatai, raginantys vartoti alkoholį, kaip niekada iki šiol, jau vasarį Seime prasidėjusios diskusijas apie poreikį mažinti visuomenės alkoholizavimą veikiau rodo tai, kad galime pasiekti naujų rekordų, kurių nepasiekė kitos tautos. Taip pat neatmetame minties, kad kalbos apie reklamos ribojimą ir blaivios visuomenės ugdymą dar kartą gali baigtis tiesiog kalbomis.

Kitas dalykas, kad bambėjimas dėl pernelyg gausios alkoholio reklamos pavasario ir vasaros laikotarpiu šalies sostinėje gal ir yra perdėtas, palyginti su Nemenčine, miestu Vilniaus rajone, nes čia reklama ir raginimas gerti pigų alų daug metų vyksta ištisai – dieną ir naktį, pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. 

Tiesą sakant, daugelis dalykų rodo, kad laikas ten sustojo daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus, o įdomus šio rajono ir Nemenčinės seniūnijos vadovų bei valdininkų pozicijos aspektas yra tai, kad atkakliai ir nenuilstamai veikdami visuomenės alkoholizavimo kryptimi, jie prieš kelerius metus priėmė formalų sprendimą dėl valdžios perdavimo Dievui – paskelbė Jėzaus Karaliaus intronizavimo aktą. Kaip tarpusavyje dera šios dvi diametraliai priešingos pozicijos – atkaklus žmonių girdymas bei kvailinimas ir parodomasis gilaus katalikų tikėjimo demonstravimas – to, be abejonės, niekas nepajėgtų suprasti.

Nuotraukose: šiųmetė alkoholio reklama sostinėje – vasario mėnesį ir dabar; nuolatinė alkoholio reklamos ekspozicija Nemenčinėje.