…Zaszedł bowiem podczas ostatniej wojny ciekawy paradoks historyczny na terenie Wschodniej Europy. Od Petsamo po Morze Czarne, wszystko co było demokratyczne z pochodzenia, a więc narody chłopskie jak Białorusini, Ukraińcy oraz te państwa, które zdobyły sobie niezależność niejako „rękami czarnymi od pługa”, Finlandia, Estonia, Łotwa, Litwa, uznały za wroga nr 1 - Związek Sowiecki. W jednolitym łańcuchu; jedynie „szlachecka” Polska i „kapitalistyczne” Czechy za wroga nr 1 uznały Trzecią Rzeszę, a z Sowietami zawarły przymierze. Józef Mackiewicz. O pewnej, ostatniej próbie i o zastrzelonym Bubnickim. Kultura, 1954

Skirtingas Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas Drukuj
Autor: Inf. wł.   
Poniedziałek, 13 marca 2017

Užvakar šalyje iškilmingai pažymėtos Nepriklausomybės atkūrimo 27-osios metinės.

Švenčiant šią sukaktį sostinėje buvo surengti tradiciniai iškilmingi posėdžiai, koncertai, padėti vainikai ir gėlės, iškeltos vėliavos, įvyko susitikimai ir apdovanojimų teikimas bei oficialus žygis Gedimino prospektu nuo LR Seimo iki Vilniaus Katedros.

O gilesnes tradicijas turinčios piliečių eitynės vyko atvirkštine kryptimi – iš Katedros aikštės Seimo link. Ir skirtingai nuo oficialaus žygio jos vyko lydimos automobilių, pilnų ginkluotų policininkų su visais jėgos demonstravimo ir eitynių dalyvių įbauginimo ženklais.

Tą pačią dieną priešais prezidentūrą S. Daukanto aikštėje Tautininkų sąjunga organizavo piketą ir dar kartą viešai kreipėsi į prezidentę D. Grybauskaitę ragindama atimti iš Fanios Jocheles-Brantsovsky valstybinį apdovanojimą – ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“, nes ji, pasak Tautininkų sąjungos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, būdama sovietų partizane 1944 m. sausį asmeniškai dalyvavo įvykdant genocido aktą – sudeginant Kaniūkų kaimą ir išžudant jo gyventojus.

***

Stebint šventinius renginius aiškiai matyti visuomenės nuovargis ir apatija bei šalyje didėjanti socialinė atskirtis, į kurią ne kartą atkreipė dėmesį ES atstovai. Savo ruožtu tai, kad prezidentė ir kiti šalies vadovai neturi nei valios, nei noro pradėti autentišką socialinį dialogą apie daugybę per ilgus metus susikaupusių problemų – moralinių, teisinių, ekonominių ir organizacinių – lemia masinę gyventojų emigraciją, o tai kelia rimtą pavojų šalies ateičiai.

Nuotraukose:  kovo 11 Vilniaus centre.

Video filmas: renginių fragmentai.