…Złamanie Traktatu Suwalskiego i Żeligowskiada były największym błędem, który zaciążył na losach tej części Europy Wschodniej. A stworzona przez Piłsudskiego Litwa Środkowa, była niewątpliwie szopką wysoce szkodliwą. Józef Mackiewicz. O pewnej, ostatniej próbie i o zastrzelonym Bubnickim. Kultura, 1954

Pilaitėje atidarytas atminimo takas didžiajam labdariui Leonidui ir jo žmonai Eugenijai Pimonovams Drukuj
Autor: Angelė Šarlauskienė   
Środa, 25 listopada 2015

Šiandien  Vilniuje, Martyno Mažvydo progimnazijoje VO „Pilaitės bendruomenė“  iniciatyva įvyko  konferencija tema „Sentikiai Pimonovai:  vertybės ir palikimas“.  Į ją buvo pakviesti  su Pilaitės ir viso  Vilniaus gyventojais pasidalinti  daugiasluoksniu ilgamete filantropine veikla pasižymėjusios sentikių  pirklių Pimonovų šeimos kultūriniu ir materialiu palikimu istorikai, biochemikai,  medikai, visuomenininkai .

Iš Pimonovų, padedant  ir iš šių dienų žmogui (kenčiančiam  nuo Alzheimerio ligos), ženkliausias daugiau nei pusę amžiaus priverstinėje emigracijoje Prancūzijoje pragyvenusio pasaulinio garso mokslininko akustiko įnašas. Jie per sunkiausius istorinius kataklizmus  išsaugojo  nepriklausomos Lietuvos pilietybę, pasą ir pagarbą Lietuvai.  Čia L. Pimonovas apsilankė  1994 m., o 1997 m.  jau įsteigė Vilniuje Alzheimerio ligos paramos centrą.  Šiam centrui iškilusis mokslininkas pavedė  valdyti visas lėšas už jam sugrąžintiną  nemažą sostinės centre turėtą nekilnojamąjį turtą, žemes.

Po diskusijų, filmų peržiūros, išklausytų pranešimų,  konferencija persikėlė į viešą Pilaitės erdvę. Pilaitės miškelyje buvo  atidarytas patogesniam gyventojų poilsiui  įrengtas Leonido ir jo žmonos Eugenijos (mirė nuo Alzheimerio ligos)  vardu pavadintas atminimo  takas. Leidžiantis šiuo taku vyko ekskursija  stabtelėjant prie šios visais laikais labdaringos gausios Pimonovų šeimos Pilaitėje  išlikusio turto, prisimenant ir kitus iškilius jos atstovus.  Konferencijos pabaigą vainikavo  baigiamosios diskusijos buvusioje dvarvietėje atrestauruotame  vėjo malūne. 
***
Ikikariniame  Vilniuje  Leonidui Pimonovui (1908-2000) priklausė  vienas pirmųjų kino teatrų, o jo sukurtos aparatūros dėka visoje Lenkijoje buvo rodomi  filmai.  Jis garso prietaiso kurčnebyliams autorius,  akademikas  daugelio šalių mokslo įstaigų garbės daktaras.

2011 metais mokslininko Leonido, kuris yra  gausios sentikių pomorų pirklių Aleksandros ir Moisejaus Pimonovų giminės atžala  – jų sūnaus Vasilijaus sūnus – vardas įrašytas tarp kitų Vilniaus miestui aukojusių labdarių. Pastariesiems Mindaugo ir Vivulskio gatves jungiančiame skvere pastatyta Romo Kvinto obuolio puselę su širdute per vidurį vaizduojanti skulptūra. L. Pimonovui dar 1999 metais suteiktas Lietuvos Respublikos Garbės piliečio vardas. Jis su žmona Eugenija (1910-1996), mergautinė pavardė Starčevska,  kilusi iš Vilniaus krašto, kuri buvo priėmusi sentikių tikėjimą, jų prašymu, yra palaidoti Naujininkuose sentikių kapinėse. Jos anksčiau buvo prižiūrimos šios giminės lėšomis.

Išskirtiniais turtais ir labdara garsėjusios sentikių Pimonovų giminės vardas yra įpaveldinti Vilniuje ir anksčiau, bet jau jų pačių iniciatyva. Jiems Vilniaus sentikių Šv. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvėje, Naujininkuose, kuri pastatyta išskirtinai  Moisejaus Pimonovo sūnaus  Aristarcho pastangomis ir lėšomis, įrengta paminklinė lenta. Dar 1911 metais Vilniaus sentikių pomorų bendruomenę ženkliai rėmę ir jai atsidavusiai tarnavę Pimonovai pageidavo, kad už Aleksandros Pimonovos ir jos vaikų sveikatą būtų „amžinai skaitomas psalmynas“.

Angelė Šarlauskienė

Nuotraukose: konferencija ir Pimonovų Vilnius.

Video filmai: konferencijos fragmentai.