…Społeczeństwo dojrzałego narodu winno być jak rozwarty szeroko wachlarz. Niewątpliwie tak. Dodałbym od siebie, że im więcej ponad 180 stopni rozwarcia tego wachlarza, tym więcej świadczy o dojrzałości, dynamice, a więc i bogactwie myśli społeczeństwa. Podczas gdy zwinięty w mocnej garści robi wrażenie raczej krótkiej pałki.  Józef Mackiewicz. Kompleks niemiecki. Kultura, 1956

Vis labiau puolame į juodą staugūnų debesį Drukuj
Autor: Ryšard Maceikianec   
Środa, 09 września 2015

Prieš kelias dienas privačiai, nepakviestas mūsų šalies valdžios atstovų, Vilniuje svečiavosi Lenkijos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Marekas Kuchcińskis. Kaip matyti iš pranešimo, vos atsidūręs pirmą kartą tarp Vilniaus mūrų, jis jau žinojo, ką turi daryti mūsų šalis švietimo srityje ir kaip turi gyventi Lietuvos lenkai. Netgi baugino, kad Lenkijos Seimas netrukus nuspręs, ko turi mokytis Lietuvos piliečiai. Stebina ir tai, kad būdamas neva katalikas, ėmėsi politikavimo bei kiršinimo siekdamas visiškai dezorganizuoti ir taip jau itin politizuotą ir engiamą švietimo sistemą Vilniaus regione jone tiesiai prieš Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos altorių.

Pagaliau tokia Lenkijos „politikų“ pozicija mūsų jau nebestebina. Šis veikėjas aiškiai beždžioniauja nusižiūrėjęs į tai, kaip visai neseniai elgėsi Donaldas Tuskas šalia esančioje Šv. Teresės bažnyčioje, tiktai mums atrodo, kad prisiminimai apie jį ir jo pėdsakai netrukus visiškai išdils. Nors Vilniuje jis elgėsi vaidingai ir arogantiškai, tačiau Lenkijoje ir Europoje aiškiai niekuo nepasižymėjo.

Matyt, panašiai nutiks ir Marekui  Kuchcińskiui. Nes, mūsų nuomone, praktinė patirtis, įgyta auginant agurkus ir petražoles, ne visada padeda giliau suprasti visuomenėje vykstančius procesus, o ypač svetimos šalies švietimo sistemos funkcionavimą.

Parinkdami pavadinimui Juozapo Mackevičiaus mintį, išsakytą esė, kuriame autorius primena vilniečio Vladislavo Studnickio poziciją ir stoja jį ginti, norime tiktai pažymėti, kad įsiliejimas į antilietuviškų staugūnų gretas neteikia garbės nei tiems asmenims, nei kaimyninei Lenkijai, o tiktai liudija savosios istorijos neišmanymą ir kultūros stoką. Jeigu Marekas Kuchcińskis ir panašūs į jį norėtų pažinti istoriją, galėtų be didelio vargo suprasti, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, ilgus amžius gynusios Lenkiją iš Rytų pusės ir padėjusios kovoti su kryžiuočiais, ir lietuvių Jogailos dėka Lenkija turi dabartines sienas ir vietą Europoje.

Apibūdinimas, kurį pirmiau minėtame esė pateikė Juozapas Mackevičiaus, nusakydamas tų, kurie puolė Vladislavą Studnickį, elgesį kaip kiaulišką – neriterišką, mūsų nuomone, tinka ir Mareko Kuchcińskio pozicijai. Tuo labiau, kad jis veikia kenkdamas ne vienam asmeniui, o visam regionui. Ir ypač Lietuvai bei Lietuvos lenkams, remdamas vietinę sovietinę – kolūkinę nomenklatūrą, siekiančią izoliuoti ir atskirti juos nuo visuomenės savo gimtajame krašte.  Todėl raginame pirmininko pavaduotoją, be kita ko, susipažinti su lenkų literatūros klasiko Boleslovo Pruso įžvalgomis, pavadintomis Kas yra politika? (paaiškinimas šešiolikmetei mergaitei), kad suprastų, kas nusipelno politiko vardo, ir kad politika negali turėti nieko bendra su demagogija. Tai visų pirma yra didžiulė atsakomybė.

Ryšard Maceikianec