Kaip jau informavome savo Skaitytojus, šių metų kovo 6 d. LR Seime įvyko pirmoji Nepriklausomybės Akto signatarų klubo ir Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva 
surengtos konferencijos „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ dalis, kurioje dalyvavo šalies veikėjai ir politikai.
Kovo 10 d. LR Seime vyko antroji šios konferencijos dalis, joje dalyvavo mūsų šalies veikėjai, taip pat svečiai iš Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos.
Silpniausiai, mūsų nuomone, buvo išplėtota mintis, esanti antroje konferencijos pavadinimo dalyje – apie mūsų šalies plėtros perspektyvas, tiesiog apsiribota konstatavimu, kad yra gerai, kaip yra, ir kad dar esame, arba tvirtinant, kad Europos reikšmė jau nebėra tokia didelė ir kad pasaulio vystymosi centras pasislinko į Aziją. Nors kiekvienam, be abejo, aišku, kad mūsų valstybę ir visuomenę iš vidaus naikina liga – Konstitucijos nepaisymas ir aiškus jos pažeidimas, didžiausi visoje Europos Sąjungoje socialiniai skirtumai, paremti antikonstitucinėmis privilegijomis, piliečių ir jų reikalavimų ignoravimas ir tai, kad pagrindines pareigas valstybėje eina asmenys, priklausę sovietinei–partinei nomenklatūrai sovietinės okupacijos laikotarpiu.
Visiškai nekelta klausimų ir net nemėginta plėtoti diskusijos apie nepaprastai svarbią idėją – net prieš metus Latvijos prezidentas paskelbė apie poreikį, esant dabartinėms grėsmėms, didinti trijų Baltijos šalių integraciją, netgi sukuriant bendras valstybines struktūras, o tai būtų naudingiausia mūsų šaliai, apimtai nesuvaldomos politikų, pareigūnų ir finansininkų korupcijos. Mūsų nuomone, iš pradžių eksperimento būdu galima būtų sukurti bendrą, pavyzdžiui, aplinkos ministeriją ir mąstyti apie kitus integracijos etapus, net iki Baltijos šalių konfederacijos ar federacijos, tai ne tik paspartintų trijų mūsų šalių plėtrą, bet ir leistų Baltarusijai artėti prie mūsų. Tuo tikrai suinteresuota ir Europos Sąjunga, ir NATO.
Ryšard Maceikianec
Nuotraukoje: konferencijos atidarymas
Video filmai: konferencijos dalyvių pasisakymai.
