…Zróżnicowany narodowościowo kraj nasz stanowi część Litwy hi­storycznej - i nas - ludzi mego pokolenia - wychowywano jako Li­twinów, oczywiście w tym znaczeniu, w jakim był Litwinem Mickie­wicz, gdy wołał: „Litwo, ojczyzno moja”. Marian Zdziechowski. Idea polska na kresach, 1923

Kaip gyventi ir sugyventi? Drukuj
Autor: Anatolijus Lapinskas, Lietuvos publicistas   
Poniedziałek, 06 czerwca 2011

Laiškas dienraščio „Rzeczpospolita“ redaktoriui

Gerbiamas Pone Redaktoriau,
Su didele nuostaba perskaičiau 2011 m. gegužės 10 d. dienraštyje  „Rzeczpospolita“ išspausdintą Lenkijos užsienio reikalų viceministrės Grażynos Bernatowicz straipsnį „Nesipiršime su draugyste“ („Nie będziemy się narzucać z przyjaźnią“). 
Straipsnio pradžioje ponia viceministrė patikina, kad „nėra lengva sugyventi tautoms, turinčioms bendrą istoriją“. Todėl tokioms tautoms būtina „įveikti blogus prisiminimus ir susitelkti bendradarbiavimui visur, kur tik mato politinę prasmę ir suinteresuotumą“

Lietuva ir Lenkija kaip tik yra tokios tautos. Be jokių abejonių tenka sutikti su ponia viceministre, kad po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva jautė Lenkijos paramą tarptautinėje arenoje „ten, kur tai buvo įmanoma ir geidžiama“. Santykių pozityvą išreiškė ir 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos draugystės sutartis.

CZYTAC DALEJ…
 
Jano ir Mieczysławo Karłowiczių gimimo metinių minėjimas Vilniuje Drukuj
Autor: Administrator   
Środa, 25 maja 2011

2011 m. gegužės 24 d. Vilniuje, Lietuvių kalbos institute įvyko žymaus lenkų kalbininko Jano Karłowicziaus 175-ųjų ir jo sūnaus žymaus lenkų kompozitoriaus Mieczysławo Karłowicziaus 135-ųjų gimimo metinių minėjimas.  Pranešimą „Jano Karłowicziaus nuopelnai lietuvių kalbai ir tautosakai“ skaitė Vilniaus universiteto Polonistikos centro lektorė dr. Kristina Rutkovska. Kompozitoriaus Anatolijaus Lapinsko pranešime  „Iš Vilniaus krašto į pasaulio mokslo ir meno aukštumas“ buvo apžvelgtas Mieczysławo Karłowicziaus gyvenimas ir kūryba, išanalizuota „Lietuviškosios rapsodijos“ sukūrimo istorija, muzikos forma, tematinė medžiaga.

CZYTAC DALEJ…
 
A.Zuokas: „Turime realių galimybių tartis su Baltarusija dėl atominės elektrinės statybų Visagine“ Drukuj
Autor: Anton Nikitin   
Sobota, 21 maja 2011


Šiandien (2011-05-19), susitikęs su Vilniaus meru Artūru Zuoku, Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimir Dražin perdavė Baltarusijos vyriausybės ir užsienio reikalų ministerijos prašymą atidėti gegužės pabaigoje planuotą mero vizitą į Astravą ir pakvietė dalyvauti liepos pabaigoje Baltarusijoje planuojamoje tarptautinėje konferencijoje atominės energetikos tema.

Susitikimo metu A. Zuokas ambasadoriaus teiravosi apie parengiamųjų atominės elektrinės statybos darbų Astravo rajone eigą ir pabrėžė sostinės poziciją elektrinės klausimu.

CZYTAC DALEJ…
 
Lietuvos žinios. Suvokti, kas esame, reikia laiko Drukuj
Autor: Raimonda Ramelienė   
Wtorek, 17 maja 2011


Balta varna, kurios kalbos ir poelgiai nervina tiek savus, tiek svetimus. Tokia etiketė puikiai limpa R.Maceikianecui, labdaros ir paramos fondo "Vilniaus klodai" vadovui bei ką tik įsteigtos draugijos "Pogon" ("Vytis") nariui. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, vienas iš šešių lenkų tautybės politikų, susilaikiusių balsuojant dėl Nepriklausomybės Atkūrimo Akto. Ir vienintelis, kuris vėliau pripažino suklydęs, nesupratęs istorinio balsavimo svarbos. Daugeliu klausimų savitą požiūrį į lenkų tautinės mažumos problemas mūsų krašte turintis Ryšardas Maceikianecas sutiko atsakyti į "Lietuvos žinių" klausimus.

Pavojingas monopolis
- Įvairiuose šaltiniuose nurodyti skirtingi jūsų pavardės ir vardo rašymo variantai. Kaip norėtumėte, kad juos rašytų "Lietuvos žinios"?

- Taip, kaip įrašyta mano pase, o ten nėra junginio "sz" (Ryszard).

- Eina 21-ieji nepriklausomybės metai. Ir lygiai tiek pat laiko, jei ne daugiau, Lietuvos lenkai dėl kažko kovoja - Vilniaus krašto autonomijos, švietimo, žemės grąžinimo. Ar iš tiesų Lietuvos lenkams taip blogai čia gyventi?

- Lietuvos lenkai gyvena savo tėvynėje, todėl savaime aišku, kad niekur mums geriau nebus. Niekur kitur kaip bendrašeimininkiai mes neturėsime teisės į istorinį valstybės paveldą, vien tik Lietuvai būdingą jos lenkų kultūrą. Matau, kaip gyvena pasaulis, kaip kitų valstybių piliečiai per olimpiadą ar kitus tarptautinius renginius, neatsižvelgdami į kalbą, odos spalvą, vieningai demonstruoja didžiulę meilę savo gimtajam kraštui, norą, kad apie jų tėvynę išliktų kuo geresnė nuomonė. Todėl man labai liūdna, kad didelė dalis Lietuvos lenkų yra vedami išsivysčiusiai pilietinei visuomenei nebūdingu keliu. O kad mes patys suvoktume, kas esame ir su kuo reikėtų sieti savo ateitį, reikia laiko.

CZYTAC DALEJ…
 
Lietuvos užsienio politika: Lietuvos – Lenkijos santykių vertinimai Drukuj
Autor: Ryšard Maceikianec   
Sobota, 14 maja 2011


Pasisakymas
 pateiktas Rytų Europos studijų centrui ekspertų diskusijos metų „Lietuvos užsienio politika: Lietuvos – Lenkijos santykių vertinimai“, skirtai Konstitucijos 220-ųjų metinių progai.

Norėčiau tik pagirti analitinės apžvalgos rengėjus, kad jie, turėdami atitinkamą informaciją, jos pagrindu priėjo išvados, prie kurios turėtų prieiti laisvai mąstantys žmonės.

Visų pirma - kad dabartinis Lenkų rinkimų akcijos monopolis, kaip ir kiekvienas monopolis stabdo ir iškreipia Lietuvos lenkų visuomenės vystimąsi. Svarbu, kad tos išvados taptų plačiau žinomos, todėl kad jau prieš 10 metų Lietuvos lenkų bendruomenės vystimasis faktiškai sustojo ir turi neigiama pagreitį. Ir kaip patvirtinimą norėčiau pacituoti  iškilaus vilniečio, rašytojo ir mąstytojo Juozapo Mackevičiaus žodžius: "kad visuomenė galėtų vystytis, ji turi pasižymėti savo pažiūrų ir nuomonių įvairove, lyg plačiai išskleista vėduoklė. Ir kuo daugiau kaip 180 laipsnių ši vėduoklė išskleista, tuo daugiau tai liudija apie visuomenės brandumą, dinamiką, o vadinasi ir apie minties turtingumą. Tuo tarpu stipriai laikoma rankose suskleista greičiau sukelia trumpos lazdos jausmą…"

CZYTAC DALEJ…
 
<< pierwsza < poprzednia 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 następna > ostatnia >>

Strona 48 z 52