…Symbolem ciemnoty politycznej, głupoty mas, symbolem krótkowzroczności, jakiegoś specyficznego chamstwa, ciasnoty nieprawdopodobnej, obłędu nieomal - niech służy fakt następujący: oto nad Wilnem, nad lotniskiem Porubanku, błyszczy czerwona gwiazda bazy sowieckiej. Straszliwy cień czerwonego terroru pada na życie, mienie i sumienie chrześcijańskiej ludności. Tymczasem ludność ta nie ma nic lepszego do roboty, jak tłuc się wzajemnie po własnych świątyniach, tłuc do krwi podczas modłów, spierając się o to - czy w kościołach katolickich śpiewane być mają pieśni w języku polskim, czy litewskim!!! Józef Mackiewicz. Prawda w oczy nie kole, 2002

V.Tomaševskį paliko su KGB siejamas jo padėjėjas Drukuj
Autor: Eglė Samoškaitė   
Wtorek, 15 marca 2011

Išrinktasis Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs KGB inžinierius Viktoras Balakinas pasiprašė atleidžiamas iš europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio padėjėjo pareigų, nes nenorėjo, jog šis „turėtų nemalonumų“. Tokią informaciją DELFI patvirtino pats V. Tomaševkis, kurio nuomone, jei jau rinkėjai nepriklausomą Lietuvą buvo patikėję valdyti buvusiam Komunistų partijos Centro komiteto (CK) pirmajam sekretoriui Algirdui Brazauskui, tai kabinėtis prie buvusio KGB inžinieriaus nėra jokios prasmės
„Jis pats išėjo iš darbo, sakė nenorėjo, kad aš turėčiau nemalonumų. Mes dirbome kartu, aš labai vertinu V. Balakiną, jis sąžiningas žmogus, konkretus, taip ir parašykite. Mes gyvename viename rajone“, - buvusio savo padėjėjo gailėjosi V. Tomaševkis.

CZYTAC DALEJ…
 
LR Švietimo ir mokslo ministrui ponui Gintarui Steponavičiui, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui ponui Valentinui Stundžiui Drukuj
Autor: Vilniaus klodai   
Środa, 12 stycznia 2011

 Gerbiamieji. Gruodžio pabaigoje gavome pono ministro laiško kopiją, adresuotą LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui ponui Valentinui Stundžiui ir suprantame, kad tai yra galutinis atsakymas į mūsų pasiūlymus dėl projekto naujų ugdymo programų vidurinėje mokykloje. 
   Labai apgailestaujame, kad atmestos mūsų pastabos, dėl to kad gimtosios (lenkų) literatūros programa būtų siejama su Lietuva, o išlieka nuostata, kad „dirbdamas pagal bendrojo ugdymo programą mokytojas turėtų sieti lenkų literatūrą su Lenkijos istorijos, dailės, muzikos, teatro, kino kontekstu, skatinti domėtis šiuolaikine Lenkijos kultūra“ (iš Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo cento atsakymo i mūsų pasiūlymus).
   Patikėkite, gerbiamas ministre ir gerbiamas komiteto pirmininke, kad Lietuvoje gimė, gyveno ir kūrė neproporcingai didelė dalis iškiliausių rašytojų, rašiusių lenkų kalba, kad jų užtektų ne vienai programai. Paminėkim vien tik Adomą Mickevičių, Juliuša Slovackį, Jozefą Ignacį Kraševskį, Elizą Ožeško, Vladyslavą Syrokomlą, Jozefą Veyssenhofą, Michalą Pavlikovskį, Karolą Vendziagolskį, Jozefa Mackevičių, Česlovą Milošą. Ir dar lieka keliasdešimt kitų rašytojų ir poetų, gal mažiau žinomų, bet puikiai rašiusių apie Lietuvą. 

CZYTAC DALEJ…
 
Tomas Čyvas. V. Radžvilas apie Sausio 13-ąją: laikas pradėti kurti tikrą valstybę Drukuj
Autor: Tomas Čyvas   
Środa, 12 stycznia 2011

Lietuvos valdantysis politinis sluoksnis neturi tautinės ir valstybės sąmonės, – konstatuoja politologas Vytautas Radžvilas. Jo nuomone, per 20 metų, prabėgusių nuo Sausio 13–osios nepasikeitė viena – pareiga kovoti už savo valstybę ir ją ginti.
– Sukanka 20 metų sausio 13–osios įvykiams. Sukaktuvės paženklintos ne tik A. Paleckio išsišokimais ir pasakojimais, kad šaudėme į save patys, bet ir daugelio žmonių piktais riksmais, jog Aleksandras Lukašenka yra šaunuolis jau todėl, kad jį kritikuoja ūsų politikai. Kas nutiko Lietuvos masių psichologijoje?
– Masių psichologija nepasikeitė. Aštrėjanti  valstybės krizė atskleidžia tikrąją moralinę ir psichologinę daugybės šalies gyventojų būklę. Krizės sąlygomis jie tiesiog vis atviriau reiškia tikrąsias savo nuotaikas ir nuostatas dabartinės Lietuvos valstybės atžvilgiu. Norint tinkamai suvokti ir įvertinti problemos mastą pirmiausiai reikėtų pripažinti, kad po pusės šimtmečio okupacijos didelė, o gal net didžioji visuomenės dalis ne tik atprato gyventi savo valstybėje, bet net užmiršo, kas tai yra. Nereikėtų apsigaudinėti –– nepriklausomybės sąmoningai siekė ne visa tauta, o tik jos mažuma.

CZYTAC DALEJ…
 
Ištikimasis paminklosaugos riteris Vladas Drėma Drukuj
Autor: Audronė Jablonskienė   
Poniedziałek, 10 stycznia 2011

Gruodžio mėnesį Lietuva minėjo 100–ąsias jo gimimo metines (1910–1995). Parodomis, prisiminimų vakarais, moksliniais pranešimais ir straipsniais. Vidiniame Dailės akademijos kieme atidengta memorialinė lenta. Apie įspūdingą jo asmenybę turėtų išeiti knyga. O kol kas –tik keli portreto bruožai, paryškinti jo dukters Gražinos Drėmaitės.
– Prieš 10 metų jūsų namuose mačiau lentynas supresuotų numeruotų aplankų – kiekvienam senamiesčio namui atskiras. Archyviniai dokumentai, brėžiniai, išrašai, pastabos. Bitė darbininkė, užsimojusi pripildyti visas korio akutes...
–Tėvas visą gyvenimą vadovavosi moto: dirbk taip, lyg mirtum rytoj, o planuok –tarsi gyventum amžinai.

CZYTAC DALEJ…
 
Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos istorikai ketina rašyti bendrą istorijos knygą Drukuj
Autor: l.rytas   
Piątek, 19 listopada 2010

Vilniuje susirinkę Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos istorikai tariasi dėl bendros istorinės knygos, kurioje būtų aprašytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bei Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės gyvavimo laikotarpis. 
Tikimasi, kad pirmasis tomas apims laikotarpį nuo Jogailos karūnavimo Lenkijos valdovu iki Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Tikimasi, kad veikalas anglų kalba pasirodys jau kitąmet.

CZYTAC DALEJ…
 
<< pierwsza < poprzednia 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 następna > ostatnia >>

Strona 48 z 50