…Zaszedł bowiem podczas ostatniej wojny ciekawy paradoks historyczny na terenie Wschodniej Europy. Od Petsamo po Morze Czarne, wszystko co było demokratyczne z pochodzenia, a więc narody chłopskie jak Białorusini, Ukraińcy oraz te państwa, które zdobyły sobie niezależność niejako „rękami czarnymi od pługa”, Finlandia, Estonia, Łotwa, Litwa, uznały za wroga nr 1 - Związek Sowiecki. W jednolitym łańcuchu; jedynie „szlachecka” Polska i „kapitalistyczne” Czechy za wroga nr 1 uznały Trzecią Rzeszę, a z Sowietami zawarły przymierze. Józef Mackiewicz. O pewnej, ostatniej próbie i o zastrzelonym Bubnickim. Kultura, 1954

Sauliaus Stomos blogas. Tėvynės ieškojimas Vilnijoje Drukuj
Autor: Saulius Stoma   
Środa, 21 września 2011

   Istorija kuria problemas, bet dažniausiai slepia savyje ir raktus joms spręsti. Ir turbūt niekas nedrįs ginčyti, kad posakis „Kas nenori pažinti savo istorijos, lieka amžinas vaikas“ yra labai taiklus. O vaikais, kaip žinoma, lengva manipuliuoti.
Dabar staiga užputojusių Vilnijos problemų šaknys irgi slypi istorijoje. Taip jau keistai sutapo, kad politizuotas konfliktas dėl Vilnijos žmonių tapatybės ypač paūmėjo šiais metais, kurie yra dedikuoti Česlovui Milošui – didžiajam lietuvių kilmės lenkui, arba paskutiniam lenkiškai rašiusiam lietuviui. Ir paskutiniam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiui (LDK), kaip kartais sakoma. 

CZYTAC DALEJ…
 
Savaitės klausimas. Lietuva - Lenkija: naujas „ledynmetis“? Drukuj
Autor: Kalbino Arūnas Marcinkevičius   
Poniedziałek, 19 września 2011


Ryšard Msceikianec, Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės atstovas, Fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas.

Klaidas daro ir Lenkijos, ir Lietuvos politikai

Kas gali atsakyti į klausimą, ko siekia mūsų kaimynė tokiu Lietuvos lenkų klausimo eskalavimu, jeigu mes nežinome, - o kas gi yra ta Lenkija? Šalis, kurioje taip ir neįvyko liustracija,  kurioje iki šiol tebegalioja socialistinė įstatyminė bazė, kurioje dar nesusikūrė laisva pilietinė visuomenė, - tokia šalis  yra neprognozuojama. Kiekvienam gi yra visiškai aišku: Lietuva nekelia Lenkijai grėsmės, abi mūsų šalys padarė nemažą pažangą demokratizuodamos savo valstybių gyvenimą, o tautinės mažumos (ir Lenkijoje, ir Lietuvoje) turi išskirtinę galimybę puoselėti savo kalbą ir kultūrą.

CZYTAC DALEJ…
 
Ar ožkos turi tautybę? Drukuj
Autor: (zh)   
Piątek, 16 września 2011

Neseniai Lenkijos prezidentui eilinį kartą išėjo nepaprastai stačiokiškai pasakyti, kai jis teikėsi Lietuvą pavadinti lietuviška ožka, kas sukėlė tikrą audrą stiklinėje. Vis dėlto esame tikri, kad tai ne mes, Lietuvos gyventojai, turime dėl tokio stačiokiškumo piktintis ir gėdytis. Būtų kas kita, jei Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadintų Bronislavą Komorovskį, pavyzdžiui, lenkų ožiu, tada dėl tokio stačiokiško elgesio tikrai būtų verta piktintis, ir ji mūsų akyse prarastų pagarbos likučius, net jei patyliukais širdies gilumoje B. Komorovskį ožiu ir laiko.

CZYTAC DALEJ…
 
Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai Drukuj
Autor: Gintaras Visockas   
Wtorek, 06 września 2011

(Perkelta iš portalo www.slaptai.lt)

http://www.slaptai.lt/gyvenimo-skandalai/4712-rysardas-maceikianecas-lietuva-tikrai-niekuo-nenusikalto-vilniaus-krasto-lenkams-ir-lenkijai.html

Šiandieniniai Lietuvos - Lenkijos santykiai kaip niekad prasti. Ir nematyti jokių prošvaisčių, kad bent artimiausiu metu imtų gerėti.
Kodėl toks ryškus pablogėjimas? Kokioms jėgoms naudinga, kai tarp Vilniaus ir Varšuvos nėra vienybės?
Kodėl Lenkijos politikai demonstratyviai žemina Lietuvos valdžios atstovus? Kodėl kurstomi Vilniaus krašto lenkai? Kodėl Seinuose ir Punske buvo išniekinti lietuviški vietovių užrašai? Ar tikrai lietuviai kuo nors nusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai?
Į  klausimus atsako Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės atstovas, Fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas Ryšardas Maceikianecas. Su ponu Ryšardu Maceikianecu kalbasi Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Pirmiausiai norėčiau paklausti, ką manote apie vis labiau įsiplieskiančio konflikto priežastis? Tikriausiai sutiksite, jog Lietuvos ir Lenkijos santykiai nūnai pablogėjo. Žinoma, pablogėjo ir Lietuvos santykiai su Vilniaus krašto lenkais. Bet kodėl? Kuo Lietuva nusikalto tiek Vilniaus krašto lenkams, tiek Lenkijai?
Privalau atsakingai pabrėžti, jog Lietuva tikrai nenusikalto nei Vilniaus lenkams, nei Lenkijai.

CZYTAC DALEJ…
 
Lietuva ir Lenkija: Nacionalizmas – dorovės sifilis Drukuj
Autor: Gediminas Merkys   
Poniedziałek, 29 sierpnia 2011

Pranešimas Mokslinei – praktinei konferencijai „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“.

1. Modernioji Lenkijos istorija kaip  nacionalizmo istorija

Didžiąją 20 a. dalį Lenkija funkcionavo būtent kaip fašistoidinė, nacionalistinė valstybė. Šis Lenkijos raidos aspektas nebuvo (ir nėra) išdiskutuotas nei moksle, nei istorinėje publicistikoje. Patys lenkai savo istorijos nesugeba intelektualiai ir doroviškai perdirbti, vis neatsigauna nuo istorinių traumų. Vokiečiai savo nacistinę istoriją sugebėjo perdirbti, o lenkai savo skaudulių - ne. Kitų tautų istorikai Lenkijos atžvilgiu laikosi politinio korektiškumo ir elgiasi pagal principą – džentelmenai aukos nespardo. Juolab, kad Lenkija yra Dovydas, supurtęs bolševizmo Galijotą.    Kas nežino istorijos, visada lieka vaikais.

CZYTAC DALEJ…
 
<< pierwsza < poprzednia 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 następna > ostatnia >>

Strona 46 z 53