…Komuniści, jeszcze z doświadczenia wojny domowej wiedzą, że niczym tak się nie przyciąga i nie wiąże ze sobą nacjonalizmu, jak popieraniem jego nienawiści do innego narodu. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962

Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui gerb. Kęstučiui Navickui PDF Drukuj
Autor: Ryšard Maceikianec   
Piątek, 31 marca 2017

Gerb. Ministre, karštai pritariant Jūsų norui apsaugoti Lietuvos miškus nuo nusikalstomų kirtimų, galima tik apgailestauti, kad laikui bėgant, besikeičiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministrams vis labiau buvo tolstama nuo Tautos valia įtvirtintų konstitucinių paminėtų pamatinių principų, vis mažiau kreipiama dėmesio į įstatymų raidę ir dvasią. Tai ypač akivaizdu buvo Kęstučio Trečioko vadovavimo ministerijai laikais. Nors, kaip Jums yra žinoma atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia 1992 metais Tautos referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri įpareigojo mus visus  - piliečius bei valstybės institucijas ir pareigūnus  rūpintis natūralios gamtinės aplinkos apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, neskurdinama augalija ir gyvūnija.

Tą iškalbingai liudija Vilniaus rajono Buivydžių seniūnijoje esančio Girdžiūnų miško pavyzdys, kur   kirtimai vyksta vienas po kito. Iškirsti plotai neatsodinami arba tai daroma tik dėl akių. Kertami pušys, paliekami drobulės. Sunaikinti istoriniai keliai, skersai važinėjama per Veseluchos pilkapyną, Dianai Varnaitei pritariant.  Iškirstas plotas paverčiamas šabakštynu, keliant pavojų teritorijai gaisro atveju.

Visi tie veiksmai vietinių gyventojų akyse, kurie šimtmečiais puoselėjo savo gimtinės gamtą,   turi nužmogėjimo ir nusikaltimo požymių, grubiai pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis, Miškų įstatymas, Vyriausybės nutarimas „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, neleistinai keičiamas vietovės kraštovaizdis, daroma įtaka klimatiniams reiškiniams.

Tokie kirtimai tuo pačiu metu vyksta ir miške prie Čerelių, prie Vikinės ir kituose vietovėse. Kertamas nebrandus miškas, džiūsta Neries intakai, keičiasi klimatas, dingsta vanduo šulniuose. 

Ne be pagrindo vietiniai gyventojai pastiebia, kad niekada XX amžiuje, keičiantis Lietuvos okupantams – lenkams, hitlerininkams ir sovietams, nebuvo taip žiauriai elgiamasi su Buivydžių seniūnijoje esančiais miškais kaip dabar.

Šiuo klausimu 2015 m. teko kreiptis į  Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausiąjį specialistą Ramūną Stankevičių, 2016 m.  į Valstybinės miškų tarnybos direktorių Paulių Zolubą, ministrą Kęstutį Trečioką. Jų atsakymai rodo, kad visi šie Konstitucijos bei įstatymų pažeidimai, jaučiant nebaudžiamumą, daromi Jūsų vadovaujamos sistemos pareigūnų, kurie projektuoja ir leidžia kirsti, paliekant neatkurtus plynai iškirstus plotus. O piliečių kreipimasis tik pagreitina kirtimus.

Galima manyti, kad nusikalstamas elgesys miškuose bei gaunamas iš kirtimų momentinis pelnas gali turėti organizuotos sistemos požymių.

Gerb. Ministre,  jei Jus manot, kad su tais pačiais valdininkais, kurie jau eilė metų naikina miškus Jus galėsit ką nors pakeisti – tai klystat. Reikia rimtų pasikeitimų. Ir įstatyminių.

Vilniau rajono miškų tragedija dar lemia tas, kad čia nėra tam tikros valdžios, o tomaševskių grupuotė, veikiančia partijos pavidalų, niekada to krašto ateitimi nesirūpino, o tik tuo, kad išlikti valdžioje.

Norėtųsi, kad kažkas iš Jūsų aplinkos, jei dar yra nepriklausomas nuo iki šiol veikiančių ministerijos sistemoje įstaigų ir valdininkų, kažkiek ištirpęs sniegui, aplankytu paminėtus miškus ir duotu savo įvertinimą. Tuo labiau, kad aukuras ant Nėrės kranto, pilkapiai ir pilkapynai, senoviniai vietovių vardai rodo, kad Buivydžiuose žmonės galėjo apsigyventi net ankščiau, negu Vilniuje. Manau, kad būtina sustabdyti savo istorijos ir gamtos naikinimą.

Linkiu Jums sėkmės ir ryžto. Lietuvos Respublikos pilietis Ryšard Maceikianec.

2017 02 12 d. Vilnius

PS. Laiškas siunčiamas ir tradiciniu paštu.

Nuotraukose: Girdžiūnų miškas ir Veseluchos pilkapynas.

Atsakymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius,

tel. (8-5) 266 3661, faks. (8-5) 266 3663, ei. p. Adres poczty elektronicznej jest chroniony przed robotami spamującymi. W przeglądarce musi być włączona obsługa JavaScript, żeby go zobaczyć. , http://www.am.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188602370

 

R. Maceikianec, Vilnius  2017 03 23 Nr. (12-1)-D8-2271

Į 2017-02-12      Prašymą

DĖL PRAŠYMO NAGRINĖJIMO

Nagrinėdami Jūsų prašymą dėl privačių miškų Gaižiūnų miške niokojimo, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjas Z. Glazko ir šio skyriaus vyr. specialistė Z. Bitvinskaitė, dalyvaujant Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vyr. specialistui M. Juškauskui, š. m. kovo 8 d. patikrino Gaižiūnų miško (Nemenčinės miškų urėdijos Arvydų girininkijos 147-150 kvartalai) privačiose miško valdose nuo 2016 m. birželio mėn. vykdytus kirtimus ir kirtaviečių atkūrimo būklę. Veiklą, vykdytą iki 2016 m. birželio mėn., nagrinėjo Valstybinės miškų tarnybos sudaryta komisija ir apie tai Jus informavo 2016 m. birželio 3 d. raštu Nr. (12-2)-D8-4386 „Dėl prašymo".

Tikrinimo, vykusio 2017 m. kovo 8 d. nustatyta, kad daugelis Jūsų prašyme nurodytų teiginių atitinka tikrovę. Kertant mišką einamaisiais miško kirtimais 147 miško kvartalo 8, 9, 10, 15 ir 16 sklypuose nesivadovauta Miško kirtimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro -2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. Dl-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo", 55 punkte nustatytais ugdomųjų miško kirtimų pagrindiniais tikslais - formuoti tikslinę medynų rūšių sudėtį, reguliuoti jų struktūrą ir tankį. Medynai neugdyti, kirtimų metu iškirsti tik valksmai ir storiausi medžiai prie valksmų. Pagal Miško kirtimo taisyklių 70 punkto reikalavimus, einamuosiuose kirtimuose valksmai turi būti kertami tik tuo atveju, kai valksmuose iškertama ne daugiau kaip 60 proc. iškertamo biržės tūrio, tačiau šioje biržėje valksmuose iškirsta daugiau kaip 60 proc. iškirsto tūrio. Kertant mišką nesilaikyta Miško kirtimo taisyklių 59 punkto nuostatų dėl ugdomaisiais miško kirtimais kirstinų ir po kirtimų paliekamų medžių atrinkimo: kirsti geriausi medžiai, paliekant kirstinus medžius. Vykdant plynąjį pagrindinį miško kirtimą 147 miško kvartalo 14 sklype spygliuočių kelmų aukštis neatitinka Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D l-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo", 43 punkto reikalavimų (kai kurių spygliuočių kelmų aukštis didesnis kaip 0,5 m), o biologinei įvairovei išsaugoti palikti medžiai neatitinka Miško kirtimo taisyklių 9.1. punkto reikalavimų. Išduodant leidimą kirsti mišką 150 miško kvartalo 35 sklype leista vykdyti einamuosius miško kirtimus, pažeidžiant Miško kirtimų taisyklių reikalavimus ir klaidingai nurodant, kad šie kirtimai vykdomi pagal miškotvarkos projektą. Nustatyta, kad vidinės miškotvarkos projekte kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai formuojant erdves suprojektuoti 150 miško kvartalo sklypuose Nr. 31, 32, 35 ir 36, iš viso 6,1 ha plote, nors vadovaujantis Miško kirtimų taisyklių nuostatomis, jie galimi tik dalyje 35 miško sklypo prie kultūros paveldo objekto (pilkapyno). Vykdant šiuos miško kirtimus pilkapio dirvožemis buvo pažeistas. Kaip mus informavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus specialistai, sklypo savininkas dėl to buvo nubaustas administracine bauda. Pagal Miško kirtimo taisyklių reikalavimus III ir IVA miškų grupių miškuose kraštovaizdžio formavimo miško kirtimais medžiai ir (ar) krūmai gali būti kertami prie miškuose esančių lankomų ir (ar) saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų, turizmo trasų, pažintinių ir rekreacinių takų. Erdvių formavimo miško kirtimais siekiama pagerinti kraštovaizdžio objektų apžvelgiamumo vizualines savybes. Šie miško kirtimai vykdomi prie esamų rekreacinės infrastruktūros objektų, leidžiant iškirsti visą sumedėjusią augmeniją iki 0,1 ha dydžio plote. Tačiau vykdant kraštovaizdžio formavimo miško kirtimus 150 miško kvartalo sklypuose Nr. 31, 32, ir 36, iš viso 4,7 ha plote iškirsti valksmai, pažeidžiant kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų vykdymo principus (darko kraštovaizdį) ir neleidžiama pagal Miško kirtimų taisyklių reikalavimus.

Patikrinta anksčiau iškirstų miškų atkūrimo kokybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 4 ir 5 dalimis, iškirstas miškas turi būti atkuriamas (dirbtiniu arba savaiminiu būdu) ne vėliau kaip per 3 metus po kirtavietės atsiradimo ir, kol susiformuos jaunuolynas, miško želdiniai arba žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi. Nustatyta, kad po paskutinio patikrinimo, vykusio 2016 gegužės 24 d., Girdžiūnų miške miškų atkūrimo darbai, želdinių/žėlinių priežiūra ir apsauga, jaunuolynų ugdymas nevykdytas. Nors anksčiau nustatyta, kad 147 ir 149 kvartaluose būtina atlikti želdinių ir žėlinių priežiūrą, iškertant netikslines medžių rūšis drebules ir kt., ir suformuoti tikslinių medžių rūšių (P, E, B) jaunuolynus, tačiau iki šiol minėti darbai neatlikti: 149 miško kvartale besiformuojantis savaiminis drebulynas neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. Dl-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų", (toliau -Nuostatai) 11 punkto reikalavimų, kitose atkurtose ir atsikuriančiose kirtavietėse eglės ir pušies želdinių priežiūra ir apsauga nevykdoma - tikslinių medžių rūšių želdiniai apaugę avietėmis ir minkštaisiais lapuočiais, pušies želdiniai pažeisti kanopinių žvėrių, nesilaikant Nuostatų 20 punkto reikalavimų, išskyrus želdinius, augančius 149 miško kvartalo l ir 6 sklypuose. Tikrinimo metu 147 kvartale rasta sena kirtavietė, kurioje Nc augavietė atžėlusi drebulėmis. Vadovaujantis Nuostatų 38 punktu, miškas šioje kirtavietėje neatkurtas. Būtinas žėlinių pertvarkymas (rekonstrukcija).

Vadovaujantis patikrinimo medžiaga, Aplinkos ministerija kovo 20 d. raštu Nr. (12-1)-D8-2100 „Dėl Girdžiūnų miško patikrinimo rezultatų" kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, nurodydama įvertinti nustatytus faktus ir veiklą, valdų savininkams taikyti administracinio poveikio priemones dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo, griežtinti vidinės miškotvarkos projektų rengimo, miško kirtimo ir atkūrimo darbų kokybės kontrolę. Be to, Aplinkos ministerija 2017 m. numato peržiūrėti teisės aktų, reglamentuojančių kirtimus ir miško atkūrimo kokybę ir, esant būtinybei, parengti ir teikti svarstyti institucijoms ir visuomenei jų pakeitimo projektus.

Dėkojame už Jūsų pilietiškumą ir rūpestį.

Aplinkos viceministras                                             Martynas Norbutas

Zita Bitvinskaitė, 8~5~272 7813, ei. p. Adres poczty elektronicznej jest chroniony przed robotami spamującymi. W przeglądarce musi być włączona obsługa JavaScript, żeby go zobaczyć.

Dokumento paieškos nuoroda:    C:\Users\Z-Glazko\Documents\RM  2017   03   20.docx

Poprawiony: Piątek, 31 marca 2017